Lithuanian Nobility that has ruled and protected Lithuanian State formed more than 600 years ago. Kaunas Nobility Society, associating Lithuanian nobility progeny, who have proved their ancestors’ noblemen’s family’s continuance, to Lithuanian nobility organization, is legal Lithuanian nobility’s inheritance absorber.

Kaunas Nobility Society is the inheritor of all rights and duties of the Lithuanian Union of Nobility that was in force from 1928 till 1940. In June, 1994 the Union was registered at the Ministry of Justice.

The main missions of Kaunas nobility Society are: to promote respect and love to Lithuanian state, nation, its history, language, culture, and family; to cherish Lithuania's spiritual revival, European Christian values; to popularize Lithuanian Kingdom's, Great Duchy of Lithuania nobility's historical inheritance, traditions; and to refresh principals of justice, honour, dignity, nobleness and responsibility in Lithuania.

Kaunas Nobility Society spheres of activity include research of the past – genealogy, heraldry, nobility and estate culture inheritance, organization of cultural events, expansion and activity popularizing, development of relations with foreign associations of noblemen, developing of noblemen’s future – the youth, publishing activity.

Kaunas Nobility Society activity types are legitimacy, education, nobility confirmation certificates presenting ceremonies, creating of symbolism, organization of concerts, exhibitions, conferences, excursions, charity and other events, publishing of books and magazines, accumulatin.

Numerous regional organizations are established in Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, Telšiai, Tauragė, Vilnius. Besides, we have members in different countries of Europe, America, Australia, New Zealand, Malaysia. We have contacts with many organizations of nobles abroad. We publish the journal "Lietuvos bajoras", electronical newsletter is published and send every quarter for our foreign members.

Contacts Kaunas Nobility Society.

Wir sind offen für die Angebote um in die Zivilbeteiligung, die Initiativen und die Verantstaltungen teilzunehmen.

We are open for your suggestions to join the civilian share, initiatives and events.

Sie können die Vereinigung unterzustützen, alle Daten für die Überweisung finden Sie hier:

You can support the Society, zou can find all the required data here:

Name des Empfängers/Recipient: Kauno apskrities Bajorų draugija

Recipient‘s code: 193412561

IBAN: LT707044060003372983 AB SEB bankas


Articles of association Kaunas Nobility Society 

1. General Provisions

1.1. Name of the association – The Nobleman Society of Kaunas Region (hereafter – Society). Society is a legal entity with limited civil liability, whose aim is to coordinate the work of Society members, represent the interest of Society members and defend them, as well as to meet other public interests.
1.2. The Nobility in Lithuania has formed more than 600 years ago, it ruled and protected the State of Lithuania. Society is a legal successor of Lithuanian Nobility legacy. 
1.3. Society acts in accordance with the Constitution of the Republic of Lithuania, the Civil Code of the Republic of Lithuania, the Association Law of the Republic of Lithuania and other laws. Society also acts in accordance with the government decisions and this statute (hereafter – Statute).
1.4. Society can only have the civil rights and responsibilities, that do not contradict it‘s purposes, established in the Civil Code of the Republic of Lithuania, the Association law of the Republic of Lithuania and in this Statute.  
1.5. The legal form of the Society – association. It has the bank account, stamp, flag and other symbols. 
1.6. The financial year of the Society is the calendar year.

2. The purposes and fields of the activity of the Society

2.1. The purposes of the activity of the Society are: 
2.1.1. to promote respect and love for Lithuania country, people, it‘s history, language, culture, family;  
2.1.2. To cherish the spiritual rebirth of Lithuania, christian values; 
2.1.3. to popularize historical heritage and traditions of the nobles from the Kingdom of Lithuania, the Grand Duchy of Lithuania, ancient lithuanians nobles spirit and obligations in the public society. 
2.1.4. To enliven the principles of justice, honor, dignity and obligation in Lithuania. 
2.1.5. To create more educated, active and helpful society by our example and suggestions;
2.2. In order to achieve the goals, mentioned in 2.1., the Society:  
2.2.1. is exploring the past – genealogy, heraldic, heritage of the nobles and manors. 
2.2.2. organises cultural events (concerts, exhibitions, conferences and etc.);
2.2.3. promotes and develops the work and contacts of the Society with local and foreign noble organisations.  
2.2.4. actively takes part in the education of children and youth of Lithuanian nobles. 
2.2.5. implements the document verification for people, claiming to be nobles;
2.2.6. organizes the ceremonies and submits the acts of the recognition of the nobility; 
2.2.7. creates the noble attributes;
2.2.8. receives support and provides support and charity, organises related events; 
2.2.9. developes contacts and represents LBKS in other related organisations, is involved in the work with member‘s rights;
2.2.10. co-operates with other Lithuanian and foreign cultural-historical organisations; 
2.2.11. moderates the internet site and publishes publications, related to the goals of the Society; 
2.2.12. buys and ownes property and asset. 
2.3. In order to achieve the goals, mentioned in 2.1., Society may:  
2.3.1. in oral, written and other ways spread the information about its work, promote the objectives of the Society‘s activity; 
2.3.2. set up the media outlets, engage in publishing; 
2.3.3. hire employees for the activities, stated in the Statute; 
2.3.4. get support (in financial, any other asset or services) from natural or legal persons in Lithuania, foreign countries and international organisations; 
2.3.5. establish legal entities, except those, whose civil liability for the obligations of the legal person is unlimited, or be it‘s;
2.3.6. join an international organisation, whose goals and work does not contradict the Constitution, the Association Law of the Republic of Lithuania or other laws; 
2.3.7. carry out other activities, that are not prohibited by the Association Law. 
2.4. The Society uses the unpaid organisational work of its members, in order to achieve the goals and tasks, if needed, hires employees, according to the procedure, established by laws, the funds and assets of the Society. The Society cooperates with other institutions and associations, movements and individuals, whose goals meet Society‘s goals. 
2.5. If necessary, the Society has the right to carry out business or commercial activities, that do not conflict with the laws of the Republic of Lithuania, legal acts and this Statute, in order to achieve its goals. 

3. Rights and Responsibilities of Society‘s Members. Rules of Acceptance, Withdrawal and Removal of Members from the Society.

3.1. Members of the Society may be at age 18, active natural persons, having voluntarely expressed their desire to become Society members and proven by the legitimation their noble origin and given an oath. Persons, under age 18, may have the rights and responsibilities in the Society in accordance with the procedure established by the Civil Code..
3.2. To become a member of the Society, a person has to submit a written application to the Society Council, where the candidate confirms, that he is familiar with the Statute and assumes the obligation to fulfill it and documents, proving the noble origin. The decision about accepting the new member of the Society is made by Society Council, which has the recommendation from the Legitimation Commission, in the nearest Council meeting by the simple majority. About made decision, the applicant is informed within 20 calendar days, since the decision is made. Member becomes after giving an oath and paying entrance and memberchip fees for the current year within 1 month after the day of the announcment about the acceptance.
3.3. The membership is cancalled in these cases:
3.3.1. After leaving the Society;
3.3.2. After removing from the Society;
3.3.3. After death of the member;
3.3.4. After liquidation of the Society.
3.4. Society member, wanting to leave the Society, writes a request to the Society Council, which makes the decision about resignation of the member in the nearest meeting. A member must complete or transfer his obligations, by the time he leaves.
3.5. A person, who has hostile interests for Society goals or is legally recognised as a holocaust or genocide participant, took part in the activities of repressive structures, may be unaccepted, if he was already a member – removed from the Society.
3.6. Also, the Society member may be removed from the Society in these cases:
3.6.1. without a justifiable reason did not pay the membership fee longer than 2 years;
3.6.2. roughly violated the laws of the Republic of Lithuania, Society Statute, Society member obligations or other Society programs;
3.6.3. engaged in destructive or any other harmful for the Society activities. If it causes any moral and (or) material damage or any other loss, the Society member must compensate for damage in accordance with the procedure established by laws of the Republic of Lithuania.
3.7. The decision on the removal of the Society member is made by the Society Council, in the next meeting 2/3 of the votes of the majorityof the members of the Council.
3.8. Society membership fees, other contibutions, also the property, transfered to the Society are not returned to the removed Society member.
3.9. Society member duties:
3.9.1. comply with the Statute and decisions taken by the management body;
3.9.2. pay the membership fee in time;
3.9.3. fully support the activities of the Society;
3.9.4. save and properly use the property of the Society;
3.9.5. carry out other obligations and agreements for the Society.
3.10. Society members have the right to:
3.10.1. participate and vote in the general meetings of the Society;
3.10.2. use the services of the Society, participate in the development of a long-term program and strengthen the material base;
3.10.3. elect and be elected to the Society governing bodies;
3.10.4. submit offers about Society activities and request for a reading in the Society general meeting;
3.10.5. leave the Society at any time, informing about it in writing the Society council and fully paid for the Society;
3.10.6. argue in Noble honorary court the decisions of General meeting of members, Society council and (or) single-body management body (the Commander) and defend their rights and legal interests, if they are beeing violated, According to the procedure established by the law of the Republic of Lithuania;
3.10.7. immediately inform the Society about his correspondence address and other contact information and their changes;
3.10.8. have other statutory rights, that do not contradict the Statute.
3.11. Society members have the same rights, no matter what entrance or membership fee they pay or provide support.
3.12. General members meeting, with a single-body management body‘s (the Commander‘s) suggestion, may give an honorary member name to a non-member of the Society, sho deserved for the activities of the Society.
3.13. Society membership fee and other contributions and the payment order is not declared in the Statute, because it is approved by a seperate document during the General member meeting. Membership fee must be paid annually until March 1 of this year, except cases, when a new member is accepted.
3.14. For the Society members, older than 75 years, at their written request for the Society Commander, they may be granted emeritus status, which exempts from the membership fee, but allowes to take a part in the activities without a right to vote. The emeritus status is granted by Society Council, on the recommendation of the commander.
4. Management of the Society
4.1. The Society acquires civil rights, assumes civil liability and implements them through it‘s governing bodies.
4.2. Governing Bodies of the Society are:
4.2.1. General meeting of members – Seimelis;
4.2.2. Council;
4.2.3. Commander;
4.2.4. Auditor (Revision Commission);
4.2.5. Legislative Commission;
4.2.6. Noble Honorary Court;
4.2.7. Chancellor.
4.3. Seimelis has all the rights of the general meeting. Seimelis has no right to instruct other Society bodies to resolve issues falling within its competence.
4.4. Society governing bodies are Council and Commander.
4.5. Council is a collegial management body, which solves issues that are beyond the competence of the Seimelis or of the Commander.
4.6. Commander is a sole governing body, which organizes daily Society work.
4.7. Commissions are collegial bodies, that carries out activities not related to the management of the Society.




Tekstas kuriamas

Ataskaitos, įvairūs dokumentai


Renginių ataskaitos

2017-01-08 KABD Naujametinis pokylis 

2017-02-23 KABD narių susirinkimas-renginys 

2017-03-30 KABD Seimelis 

Tarybos posėdžių protokolai

2017-03-07 KABD Tarybos posėdžio protokolas 

Svarbūs dokumentai, dokumentų projektai

Kauno apskrities bajorų draugijos naujos redakcijos Įstatai 






2017-11-30 įvyko Kauno apskrities Bajorų draugijos narių lapkričio mėnesio susirinkimas, naujoje buveinėje adresu Laisvės al. 39, Kaune. Renginio tema: kūryba istorine tematika. Išklausėme karo istoriko prof. Valdo Rakučio pranešimą apie Lietuvos, Lenkijos ir JAV didvyrį generolą Tadą Kosciušką, taip pat bendruomenės narės Danutės Vaskelaitės kūrybos eilėraščių, kuriuos skaitė jos dukra Džiuljeta Čebatoraitė ir KABD Tarybos narė Kristina Giedraitienė, o renginio pabaigoje apie artėjantį adventą žodį tarė pranciškonų tėvas, garbės bajoras Saulius Paulius Bytautas. KABD Įvaizdžio grupės narėms įteikti padėkos raštai už puikiai, kartu su Kauno tautinės kultūros centru suorganizuotą kasmetinį Respublikinį projektą "Giminės medis - 2017".

Prie vaišių stalo aptarėme praėjusius bajorų įvykius ir ateities planus.

2017-11-28 Kauno tautinės kultūros centre, adresu Adomo Jakšto g. 18, Kaune, įvyko Respublikinio projekto "Giminės medis - 2017" apibendrinimas - konferencija, kūrybinių darbų konkurso dalyvių (mokyklinio amžiaus vaikų) apdovanojimai. Šį renginį organizavo ir Kauno apskrities Bajorų draugijos Įvaizdžio grupė.

Aplankyti šią parodą dar galite internete KTKC.LT, renginio akimirkos KTKC.LT(2). Straipsnis apie renginį BERNARDINAI.LT. Labai dėkojame už 20 (jubiliejinį) kartą, kartu su Kauno tautinės kultūros centru suorganizuotą renginį visoms Kauno apskrities Bajorų draugijos Įvaizdžio grupės bajorėms ir KABD Tarybos narei, atsakingai už ryšius su visuomenę ir švietimą, Kristinai Savickytei Giedraitienei, kuri renginio metu pateikė puikų pranešimą ir pasirūpino, kad šis renginys būtų publikuotas BERNARDINAI.LT, taip garsinant vaikų ir pedagogų talentus.

2017-11-25 Vilniaus Universitete, įvyko atkuriamos LDK ponų tarybos steigiamasis posėdis.

LDK ponų taryba XV a. I pusės-XVI a. buvo LDK centrinės valdžios institucija, kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu valdžiusi kraštą. Nuo XV a. II pusės ji buvo faktinė LDK vyriausybė. Veikė iki XVII a. vidurio.

2017-11-19 Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje Kauno bajorai ir kitos visuomeninės organizacijos, tikintieji rinkosi bendrai maldai į iškilmingas Šv. Mišias. Taip pat sveikinome garbės bajorą, gvardijoną brolį Saulių Paulių Bytautą, gražaus 60-ies metų jubiliejaus proga.

2017-11-18 Kauno bajorai su šeimos nariais vyko į Šiaulių bajorų suorganizuotą renginį "Rudens gėrybių kraitė", Kurtuvėnų žirgyno konferencijų salėje, Parko g. 2, Kurtuvėnuose, Šiaulių r., kur rudenėjan ir vėstant orams pabuvome malonioje draugijoje, pabendravome ir pasivaišinsime mūsų bajorų pagamintais vynais ir patiekalais iš rudens gėrybių. Taip pat turėjome ekskursiją po Kurtuvėnų dvarvietės teritoriją, bažnyčią ir jos rūsius, išklausėme apie jauno vyno šventės "Božole" tradicijas, o mažieji bajoraičiai pajodinėjo žirgais.

2017-11-14 Kauno rajone Raudondvario pilyje įvyko konferencija "Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos diplomatinis dokumentas nacių okupuotoje Lietuvoje antrojo pasaulinio karo metais", kuri buvo skirta prezidento Kazio Griniaus ir ministrų Jono Prano Aleksos bei Mykolo Krupavičiaus memorandumo 75-osioms metinėms.

1942 m. lapkričio 14 d. Kaune nacių generaliniam komisarui Teodorui Adrianui von Rentelnui buvo įteiktas pilietinis dokumentas, kurį istorikai dažnai vadina Trijų memorandumu. 
Šiame memorandume buvo protestuojama prieš Lietuvos kolonizavimą, lietuvių ir lenkų ūkininkų turto grobimą, žydų ir kitų tautybių žmonių žudymą. Svarbu ir tai, kad buvo įvardintas pagrindinis lietuvių tautos tikslas – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

2017-11-10 2017-11-10 (penktadienį) 17.00 - 19.00 val. Kauno apskrities Bajorų draugijos bendruomenė dalyvavo renginyje "Protų mūšiai" Kauno miesto rotušėje, Rotušės a. 15, Kaune, kurį organizavo Valdovų rūmai. Penkiuose turuose mums buvo paruošta po 10 klausimų apie muziejininkystę, archeologiją, kultūros paveldą, įdomybes ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istoriją, politiką, asmenybes bei kultūrą. Nelaimėjome, tačiau galvų nenuleidžiame ir su naujomis jėgomis dalyvausime sekančiais metais. Į finalą patekusiems Kauno, Alytaus, Biržų, Marijampolės, Plungės atstovams linkime sėkmės Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose!

2017-11-04 Kauno bajorai Jonavos rajone medžiojo. XX a. pr. vis dar buvo paplitusi nuomonė, kad kiekvienas bajoras gimsta medžiotoju. Sezoninei medžioklei dvare buvo pradedama ruoštis prieš dvi - tris savaites: išsiuntinėjami pakvietimai, sudaromas medžiojimo planas, kuriame pažymimos varovų ir dalyvių vietos, ruošiamos bričkos medžiotojams ir vežimai sumedžiotiems žvėrims, su virėja ir ūkvede aptariamas valgiaraštis. Lapkričio 3, medžiotojų globėjo šv. Huberto dieną, po medžioklės vykdavo jaunų bajorų įšventinimas į medžiotojus. Jaunuoliui, laikančiam šautuvą kairėje rankoje ir priklaupusiam ant vieno kelio, reikėdavo dešine paliesti pirmąjį nušautą žvėrį ir leistis būti pateptam to žvėries krauju. Lietuvoje šis ritualas būdavo du kartus: antrą kartą - nušovus pirmąjį vilką. Vilko iškamšą arba kailį jaunas medžiotojas gaudavo atminimui. Dvaruose buvo laikomi įvairių rūšių medžiokliniai šautuvai, bet kokybiškiausiais buvo laikomi "Holland & Holland", "James Purdey & Sons", "Westley Richards." (Maja Łozińska. "W ziemiańskim dworze"). Bajorų medžioklę vaizdžiai aprašė lenkų rašytojai Józef Weyssenhoff ir Michał Pawlikowski. Daugelis medžioklę mėgo ne tiek dėl grobio, kiek dėl poreikio pabūti gamtoje, pajusti jos žavesį, sezonų kaitos grožį.

Šaukėnų bajoraitė Magdalena z Nalęcz-Gorskich Komorowska atsiminimų knygoje "Sugrįžimas į Žemaitiją" rašė: "Rytą trimito garsui paskelbus medžioklę, šunidėje kilo neapsakomas triukšmas. Džiugiai skalijo imami žygin, iš nevilties kaukė paliekami. Miške eigulys Balcevičius su šunimis dingo krūmyne, o medžiotojai traukė į jiems skirtas vietas. Ilga tylos valandėlė, tada tolimas signalas – šunys pajudėjo, ir vėl tyla iki pirmo šuns unkštelėjimo. Varovai tolsta, artėja, daro lanką, o trimito garsas vadovauja šunims ir informuoja medžiotojus. Paskui vienas šūvis, dar keli, ir jau džiugus trimitas praneša, kad nušauta lapė."

2017-11-03 minimas Šv. Hubertas ir švenčiama Medžiotojų diena, Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje 18.00 val. vyko Šv. Mišios, kuriose gausiai susirinko Kauno medžiotojų draugijos su šeimomis, jų tarpe buvo ir Kauno bajorai. Po mišių vaišinomės medžiotojų klubų vaišėmis. Užfiksavome keletą akimirkų kuriomis dalinamės.

Šią dieną nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė. Romėnai turėjo medžioklės deivę Dianą, o graikai – Artemidę. Įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto varduvėmis. Šv. Hubertas laikomas medžiotojų globėju. Fransua Hubertas gimė apie 655 m. Jis buvo Burgundijos hercogo Huberto sūnus. Jaunasis Hubertas mėgo kraugerišką medžioklę ir puotas. Anot legendos, vieną šv. Kalėdų vakarą Hubertas išjojo medžioti ir pamatė elnią su didžiuliais dešimties atšakų ragais. Jis pasiruošė sviesti ietį, bet pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa ir tarp jo ragų Hubertas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko jaunuolis atsisakė aukštų titulų ir gyveno atsiskyrėlio gyvenimą.

2017-11-01 Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) ir Lietuvos sąjūdžio Kauno Taryba organizavo tradicinį žuvusiųjų už Lietuvą savanorių, karių, partizanų, sukilėlių, šaulių, mirusių LLKS narių ir sąjūdiečių pagerbimą Vilijos parke (prie Juozapavičiaus pr.) buvusių Lietuvos karių kapinių vietoje prie paminklo "Žuvusiems dėl Tėvynės", Kauno senose kapinėse (Vytauto pr.) prie paminklo "Žuvome dėl Tėvynės" bei Aleksoto senosiose kapinėse prie paminklo "Pieta". Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius ir mirusius, kurias aukojo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas – dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM su kun. Juozu OFM. 

Pagerbime dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos, Kauno apskrities bajorų draugijos, Kauno jungtinio demokratinio judėjimo, Kauno ukrainiečių bendrijos, Ukrainos stačiatikių bažnyčios prie Kijevo patriarchato "Visų Ukrainos žemės šventųjų" religinės bendruomenės Lietuvoje, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA), Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos bei  Kovo 11-osios gatvės bendrijos atstovai, Kauno sąjūdiečiai ir svečiai. Bajoro Romualdo Jakubonio kalba - gyvas liudijimas

2017-10-26 įvyko spalio mėnesio Kauno bajorų bendruomenės susirinkimas, LK Kauno įgulos Karininkų ramovės Kunigaikščių menėje, A. Mickevičiaus g. 19, Kaune. Renginio tematika gedulas, artėjant lapkričio 1-ąjai - visų Šventųjų ir mirusiųjų dienai, prisiminėme anapilin išėjusius bajorus, išklausėme įdomių bajorų kalbų, mėgavomės Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos moksleivės atliekamomis dainomis, kurios mokytoja mūsų bendruomenės narė Virginija Daugirdienė. Renginio pabaigoje bendravome prie vaišių stalo. Turiningai praleistas paskutinis mėnesio ketvirtadienio vakaras. Sekantys susirinkimai [NARIŲ SUSIRINKIMAI].

2017-10-25 Kauno apskrities bajorų draugija su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Taip pat skaitykite apie tai LPKTS.LT svetainėje.

Nuotraukoje - LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas ir Kauno apskrities bajorų draugijos vadas Andrius Krivickas.

2017-10-21 Kauno miesto rotušėje įvyko kūrybinės šeimų dirbtuvės "Mano šeimos herbas", kuriose dalyvavo Kauno bajorai su bajoriukais. Užsiėmimo metu 8 šeimos kūrė savo idėjas - vaikai kartu su tėvais sužinojo Kauno miesto herbo tradiciją ir pasigamino iš molio savo giminės simbolį, kartu įdomiai praleido laiką. Taip pat buvo pristatyta Kauno miesto rotušė ir apžiūrėti muziejaus eksponatai. Daugiau nuotraukų.

2017-10-14 istorinėje Kauno pilies teritorijoje ir Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, Papilio g. 7, Kaune įvyko renginys, skirtas paminėti Tado Kosciuškos 200-ąsias mirties metines. Renginyje dalyvavo šimtai žmonių iš Lenkijos (Lenkijos atstovo organizuota paroda), visos Lietuvos: Kauno, Vilniaus, Ukmergės, Šiaulių,Telšių, Plungės, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Palangos, Zarasų, kt. miestų, iš daugiau nei 16 organizacijų (LR Seimo narys Kazys Starkevičius, Kauno apskrities Bajorų draugijos, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminties rūmų, Šv. Adalberto-Lietuvos didžiosios kunigaikštystės-riterių ordino, Jotvingių Kryžiaus riterių ordino, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos, užsienio karo klubų nariai, Kauno pavieto laisvieji šauliai, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos bei kitų visuomeninių organizacijų atstovai ir svečiai). Totorių, lenkų, lietuvių karinių dalinių rekonstruktoriai. Iš Kauno pilies teritorijos žygiavome su giminių vėliavomis, po Šv. Mišių aukos ir T. Kosciuškos pagerbimo, bažnyčioje Kauno apskrities Bajorų draugijos naujai narei, herbo Dombrova giminės atstovei Vidai Baliulienei iškilmingos ceremonijos metu buvo įteiktas Bajorystės pripažinimo aktas, LDK istorinės atminties organizacijų naujiems nariams Kilmės liudijimai bei dekretai, nusipelnę asmenys apdovanoti T. Kosciuškos vardo garbės medaliais ir kt. apdovanojimais. Grojo VĮ Marijampolės m.u. medžioklės ragų ansamblis, vadovas Audrius Pučinskas. Aidėjo istorinio pabūklo salvės. Plevėsavo gausybė istorinių vėliavų: valstybinių, organizacijų ir giminių. Dalyviai buvo pakviesti prie vaišių stalo. Šio renginio nesugadino ir mus pakrikštijęs gausus lietus. Ne vieno miesto spaudoje pasirodė straipsniai apie šį renginį Kaune, kuris virto visos Lietuvos renginiu, netgi tarptautiniu, pagerbiant Lietuvos nacionalinį didvyrį Tadą Kosciušką. Apie renginį rasite KAUNO.DIENA.LTKAUNAS.KASVYKSTA.LTSUDUVIS.LT. Renginio video

Tadas Kosciuška (1746-1817) - Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos ir JAV nacionalinis didvyris, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvis (1775-1783 m.), generolas, vyriausiasis ATR 1794 metų sukilimo vadas. T. Kosciuškos metai yra įtraukti į UNESCO 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą.


2017-10-04 Kauno apskrities Bajorų draugijos atstovai dalyvavo forume "Viešoji komunikacija ir bendruomenių vaidmuo saugant kultūros paveldą", kuris vyko LR Seimo I rūmų Konstitucijos salėje, renginį organizavo Valstybinė kultūros paveldo komisija, atsižvelgdama į pastaruoju metu paveldosaugos sistemoje vykstančius prieštaringus procesus, sulaukiančius neigiamo visuomenės dėmesio, kartu su Seimo Kultūros komitetu ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, vienijančia miestų ir kaimų vietos bendruomenes. XX a. pr. Atėnų chartija atkreipė dėmesį, jog patikimiausias garantas norint išsaugoti kultūros paminklus ateičiai yra pačių konkrečios vietovės žmonių pagarba ir prisirišimas prie jų. Daugybė įvairių laikotarpių pastatų, ištisų kvartalų ir senamiesčių, reikšmingų kultūros paveldo objektų tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje išliko todėl, kad buvo reikalingi vietos bendruomenei. XXI a. vis labiau suvokiama, kad į kultūros paveldo apsaugą turi įsitraukti ir visuomenės atstovai, bendruomenės, nes būtent jos tuo paveldu betarpiškai naudojosi ir naudosis, jį saugos ir puoselės. Buvo iškelti šie pagrindiniai klausimai: Ar Lietuvoje užtikrinama visuomenės teisė į paveldą? Ar bendruomenių dalyvavimas priimant sprendimus yra pakankamas, ar visuomenė tinkamai informuojama apie planuojamus projektus, įtakosiančius jų gyvenamąją aplinką? Ar prisijungimas prie tarptautinio dokumento – Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencijos suteiks vietos bendruomenėms daugiau galimybių saugant kultūros paveldą?

Pritarėme, kad Valstybinė kultūros paveldo komisijai reikia reformuotis, išleisti tokius teisinius aktus, jog galėtų pilnavertiškai procese dalyvauti visuomeninės organizacijos ir turėti įtaką priimamiems sprendimams kultūros paveldo išsaugojimo klausimais. Tikimės, kad tokių forumų bus ir ateityje, nes toks poreikis buvo akivaizdus.

2017-09-29 įvyko Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos Kauno apskrities totorių bendruomenės renginys skirtas Aleksandro Tuhan-Baranausko atminimo lentelės atidengimui ir totorių apsigyvenimo Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje 620 metų jubiliejui paminėti, į kurį buvome pakviesti ir mes Kauno apskrities bajorai. Renginio metu ant namo, adresu Puodžių g. 14, Kaune atidengta lentelė skirta totorių tautybės Aleksandrui Tuhan-Baranauskui (1920-1941), toliau Kauno įgulos karininkų ramovėje, adresu Mickevičiaus g. 19, Kaune, vyko fotografijų parodos "Lietuvos totoriai Kaune" atidarymas, prof. dr. Adas Jakubauskas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, karo istorikas Arvydas Pociūnas, Aleksandro Tuhan-Baranausko sūnėnas Aleksandras Vilčinskas ir prof. dr. Asija Kovtun perskaitė pranešimus su totorių bendromenės istorija susijusius pranešimus, medaliais ir ordinais buvo apdovanoti Lietuvai ir jos istorijai pasižymėję asmenys. Po oficialiosios dalies visi buvome pakviesti prie vaišių stalo, pasivaišinti totorių nacionaliniais patiekalais. Renginio video

1941 m. birželio 23 d. prasidėjus sukilimui prieš sovietų okupacinę valdžią totorių tautybės Aleksandras Tuhan-Baranauskas iškėlė Lietuvos valstybinę vėliavą Kauno Jachtklube ir tuo metu sovietų kareivių buvo nušautas. 

2017-09-16 Kauno ir Šiaulių bajorai susitiko prie Kauno senamiesčio prieplaukos, kur laivu "Tolstojus" išplaukė Nemunu, o maršrutas Kaunas - Raudondvario pilies dvaras - Kaunas. Pasivaikščiojome vingiuotu miško keliuku ir pasigrožėjome Raudondvario pilies dvaro lauko aplinka ir vidumi, patekome į erdves kuriose apsilanko tik ypatingi svečiai, plaukimo metu klausėmės talentingo jaunimo gyvai atliekamos muzikos ir dainų, deklamuojamų eilių. Laive plevėsavo KABD ir Bajorų vėliavos, pabendravome prie suneštinio vaišių stalo. Liko tik geriausi įspūdžiai ir tai atsispindėjo Bajorų nuotaikose. Rugsėjo mėnesio susirinkime dalyvavo 42 Bajorai!

2017-09-09 Kaune Petrašiūnų kapinėse paminėtos bajorės Marijos Putvinskaitės-Žmuidzinavičienės, aktyvios šaulės ir visuomenės veikėjos, 140-osios gimimo metinės, kurias organizavo LŠŠ V. Putvinskio-Pūtvio klubas. Marija Žmuidzinavičienė-Putvinskaitė gimė 1877-09-09 Šilo Pavėžupyje 1863 m. sukilėlių Rapolo Putvinskio ir grafaitės Idalijos Broel-Platerytės šeimoje. Marija mokėsi Mintaujos mergaičių gimnazijoje. Vėliau Varšuvoje ir Paryžiaus Aukštojoje stomatologijos mokykloje studijavo odontologiją. Nuo 1907 m. turėjo stomatologijos kabinetą Vilniuje, o po I-ojo pasaulinio karo iki mirties – Kaune. Įsteigus Lietuvos universitetą, kurį laiką dirbo Medicinos fakultete, odontologijos klinikoje. 1909-10-10 ištekėjo už dailininko Antano Žmuidzinavičiaus. Besimokydama Vilniuje talkininkavo broliui Vladui Putvinskiui platinant slaptąją spaudą. 1905–1906 m. Paryžiuje buvo išrinkta lietuvių draugijos "Lithuania" pirmininke. 1907 m. dalyvavo Steigiamajame Lietuvių dailės draugijos susirinkime Vilniuje. Priklausė taip pat ir "Motinos ir vaiko" draugijai. Nuo 1930 m. dirbo Šaulių moterų centro organizacinėje komisijoje, buvo tarybos narė. Nuo 1933 m. Šaulių moterų centro pirmininkė, 1935–1936 m. Šaulių moterų vadė. 1959-05-12 mirė Kaune.

2017-09-05 Kaune, Aleksoto mikrorajone įvyko susitikimas - diskusija su Čikagos istorijos klubo pirmininke Violeta Rutkauskiene, minėto klubo nariu Algimantu Barniškiu bei buvusia Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke, teisininke Regina Narušiene. Istorikė Violeta Rutkauskienė pravedė paskaitą labai įdomia ir mums istoriškai aktualia tema "Dvigubas kryžius - Lietuvos ir pasaulio istorijoje".

Norintys asmeniškai pabendrauti su šia puikia istorike, gali tai padaryti apsilankius Facebook atvirame Lietuvos istorijos mylėtojų ir ieškotojų klube

2017-08-29 Kaune KTU studentų miestelyje vykusio renginio metu, studentai turėjo galimybę susipažinti su įvairių organizacijų veikla, atrasti sau tinkamą ir prisijungti prie jų veiklos. Universiteto atstovai tikina, jog organizuojamame renginyje įvadinė savaitė ypatingai svarbi, nes perduodama institucijų ir tarnybų darbo specifika, įgyjama reikalingų žinių bei tokios priemonės padeda integruoti naujuosius studentus į akademinį gyvenimą. Jaunimui pristatyta ir Kauno apskrities Bajorų draugijos veikla, renginio metu susipažinta su VšĮ "Baltai Juoda" direktoriumi ir jo jaunatviška komanda, aptartos bendradarbiavimo galimybes.

Plačiau apie šios organizacijos veiklą svetainėje  http://baltaijuoda.lt/naryste

2017-08-19 Kauno Bajorus keliai nuvedė į Kidulius – nedidelį miestelį šalia Nemuno. Jame yra dvaras, kuriame gyvena žodžiais sunkiai apsakoma nuostabių šokių, renginių ir dvariškos šventės dvasia. Įspūdingoje šventėje Kauno Bajorai buvo pristatyti gerbiamiausiais svečiais, pasipuošusios dvaro damos ir ponai, Baronas su Baroniene Kidulių miestelio svečiams surengė įspūdingą spektaklį, po kurio buvome pakviesti į dvarišką puotą. Grįždami iš šios šventės aplankėme mūsų bendruomenės narę, Veliuonos dvaro savininkę Baronesa Olgą Vakselytę – Larson, kuriai dėkingi už labai šiltą bičiulystę, jaukiai ir įdomiai praleistą vakarą. Daugiau nuotraukų albumuose «1»«2». Renginio video

Didelis ačiū aktyviausiems Kauno Bajorams Romualadui Jakuboniui, Ritai Krivickienei, Nomedai ir Deimantei Gedvilaitėms, Vijoletai Kamandulienei, Gražinai Pabrinkytei ir Šiaulių Bajorui Algimantui Jazdauskui.

2017-08-19 Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje vyko naujų Jotvingių kryžiaus riterių ordino (JKRO) narių iškilminga inauguracija. Nuo JKRO įkūrimo tuoj bus 530 metų. Iškilmingos Šv. Mišios istorinėje bažnyčioje, kurias aukojo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas - dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM, uniformuotų narių eisena miestelio gatvėmis ne tik pagyvino Kražių kasdienybę, ordinas pasipildė naujais nariais Gintautu Andrišėnu, Vida Brazauskiene, Virginijumi Povilūnu bei Juozu Slabada, iškilmingai prisiekusiais šventovėje. Šv. Krikšto sakramentas buvo suteiktas JKRO magistro Artūro Ruko Daujočio sūnui Žygimantui Jonui (2011 g.), kurio krikšto tėveliai buvo JKRO kancleris kun. br. Saulius Bytautas OFM bei bajoraitė Inesa Samulytė. Dalis JKRO narių pasirašė po prašymo tekstu, kad kankiniui kun. Stanislovui Pijui Rimkui (1912- 1942) būtų pradėta Beatifikacijos byla.

2017-08-18 - 2017-08-22 dienomis LDK atmintį puoselėjančių organizacijų (LDK KS, LDK KPB, Šv.Adalberto-LDK-Riterių Ordino, KABD) atstovai lankėsi Vokietijoje. 1876 metais įkurtos Bavarijos katalikų kilmingųjų bendrijos (Genossenschaft katholischer Edelleute in Bayern e.V.) dabartinio Prezidento Franz-Josef Freiherr von der Heydte pakviesti Lietuvos atstovai dalyvavo iškilmingame kasmetiniame renginyje, kuris vyko Oberpfalz apskrityje ir prasidėjo šv. Mišių auka St. Quirin bažnyčioje. Dalyvių susirinkimas ir šventė vyko bendrijos viceprezidentės Elisabeth Freifrau Reisner v. Lichtenstern giminės rūmuose (Schloss Neusath). Lietuvos Kilmingųjų organizacijų atstovai buvo iškilmingai pristatyti, susirinkusieji įdėmiai klausėsi Artūro Giedraičio sveikinimo kalbos ir pranešimo apie Lietuvos ir jos Kilmingųjų luomo istoriją, dar viduramžiais egzistavusius tamprius ryšius su Europos valstybėmis, atsiradusius tuokiantis LDK bei Lenkijos ir Europos valdančiųjų šeimų nariams. Susirinkusiems gerai žinoma LDK Valdovų Gediminaičių dinastija. Pokalbiuose buvo pabrėžta, kad Lietuvos ir Vokietijos Kilminguosius vienija bendras istorijos žinojimas, taip pat pastangos saugoti šeimos, giminės, valstybės senąjį paveldą. Sutarta, kad prasmingas yra tolimesnis Lietuvos ir Vokietijos organizacijų bendradarbiavimas, ypač tarp jaunųjų narių. Daugiau»

2017-08-13 Kaune, 2017-08-14 Trakuose ir Vilniuje su draugišku vizitu viešėjo Vokietijoje gyvenantys kilmingieji HSH Wilhelm Albert Herzog von Urach Graf von Württemberg su sutuoktine HSH Karen Herzogin von Urach von Brauchitsch-Berghe von Trips, kurie susitiko su Kauno apskrities Bajorų draugijos ir LDK Kilmingųjų susivienijimo atstovais. Svečiai domėjosi mūsų organizacijų veikla, aptartos galimybės bendradarbiauti su Vokietijos regionų kilmingųjų bendrijomis. Svečiai pakviesti dalyvauti 2017 metų spalio mėnesį Kaune vyksiančiame generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių minėjime, susitikti su organizacijų nariais.

Nuotraukose: KABD Vadas Andrius Krivickas, LDK KS Vadas prof. Tadas Sudnickas, SG Grafas Anton von Gravrock ir SG Grafienė Violeta von Gravrock, HSH Wilhelm Albert Herzog von Urach Graf von Württemberg ir HSH Karen Herzogin von Urach von Brauchitsch-Berghe von Trips.


2017-08-10 Istorinės Prezidentūros kiemelyje, Kaune įvyko Prezidento Antano Smetonos 143-ųjų gimimo metinių paminėjimas, kalbas buvo pakviesti sakyti Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Šaulių sąjungos, jaunimo ir lietuvių organizacijų užsienyje atstovai, istorikai, Kauno apskrities Bajorų draugijos vadas. Renginį užbaigėme bendra nuotrauka.

2017-08-05 Kauno apskrities Bajorų bendruomenė vyko į Varnius, kur lankėsi Žemaičių vyskupystės muziejuje ir Varnių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijoje (Varnių katedroje), kuri  yra savotiškas panteonas, kur manoma, jog yra palaidota apie 10 Žemaičių vyskupų, tarp jų ir Merkelis Giedraitis, jos centriniame rūsyje - Vyskupų kriptoje - stiklu dengtuose karstuose guli vyskupai Simonas Mykolas Giedraitis ir Juozapas Arnulfas Giedraitis, virš abiejų vyskupų karstų kabo jų giminių herbai, bylojantys apie vyskupų priklausomybę garsioms Lietuvos kunigaikščių Giedraičių dinastijoms, iš kurių išėjo daug bažnytiniame gyvenime nuveikusių Giedraičių, pradedant palaimintuoju vienuoliu Mykolu Giedraičiu (1425-1485). 15.00 val. Bajorai atvyko į Medvėgalnio kalną, kur kilmingų Jurskių ir Bytautų giminių kapinaitėse br. kun. dr. Saulius Paulius Bytautas aukojo šv. Mišias už čia palaidotus mirusiuosius ir apylinkės gyvuosius. Vėliau Bajorai vyko į KABD Tarybos narės, garbės bajorės Snieguolės Jurskytės Karužiškės dvarą, Šilalės r., kur pristatytos "Sibiro suvenyras" ir Lietuvos radijo pradininkui Alfonsui Jurskiui skirtos parodos. Bajorai S. Jurskytę pasveikino su garbingu 85 metų jubiliejumi.  

2017-07-29 Palėvenės dvaro parke, Stirniškių k., Subačiaus sen., Kupiškio raj. (www.palevene.lt), įvyko jau 20-ą kartą Panevėžio apskrities Bajorų bendruomenės suorganizuota Lietuvos Bajorų šventė - sąskrydis, kuriame dalyvavo ir Kauno apskrities Bajorų bendruomenė.


Mūsų laukė atrakcijos, muzika, pirtelė, geranoriškas bičiulių būrys, o puikiai pabendravę ir pasilinksminę grįžome su neišdildomais įspūdžiais.

2017-07-21 Kaune, KABD, LDK Kilmingųjų susivienijimo, LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos, Šv. Adalberto - LDK - Riterių Ordino, Ponų Tarybos atstovai susitiko su Lietuvoje draugišku vizitu viešėjusiais, Vokietijoje gyvenančiais kilmingaisiais Karl Anselm Fürst von Urach Graf von Württemberg, Bodo Graf von Lüttichau, Graf Ferenz Kornis, Vicco von Bülow. Svečiai domėjosi šių organizacijų veikla, aptartos galimybės bendradarbiauti su Vokietijos regionų kilmingųjų bendrijomis. Svečiai pakviesti dalyvauti 2017 metų spalio mėnesį Kaune vyksiančiame generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių minėjime. Nuotraukoje: iš kairės Vicco von Bülow, Graf Ferenz Kornis, Bodo Graf von Lüttichau, Karl Anselm Fürst von Urach Graf von Württemberg, Artūras Giedraitis, Ričardas Algimantas Kliučinskas, Grafas Anton von Gravrock, Emilija Giedraitytė.

2017-07-06 Valstybinės šventės proga iškilmingai atidengta pirmojo Kauno burmistro Jono Vileišio skulptūra. Kauno Bajorai Tautinę giesmę giedojo prie Raudondvario pilies dvaro ir Kauno pilies!

2017-07-01 Valdovų rūmuose naujai legitimuotiems Bajorams buvo įteikti Bajorystės pripažinimo aktai, inauguruotas naujai išrinktas LBKS vadas Perlis Vaisieta. Šį renginį papuošė koncertas, kurį atliko Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas žymusis Čiurlionio styginių kvartetas, kurio meno vadovas ir jo violončelininkas bajoras Saulius Lipčius ir Vokietijoje gyvenanti pianistė Guoda Gedvilaitė, kuri naujai legitimuota Bajore (guoda.de). Renginio video

2017-06-23 Radavičių sodyboje, Šiaulių raj., Vileikių kaime įvyko Šiaulių Bajorų organizuota išradinga Joninių šventė į kurią pakviesti atvyko ir Kauno bei Panevėžio Bajorai. Joninių šventės metu uždegtas Joninių laužas, prie kurio su Karuna Reiki ir netradicinių mokymų meistre - mokytoja, kvalifikuota žolininke iš Klaipėdos Nijole Diržininkiene atskleidėme ugnies sveikatinimo galias, bėgiojome per žarijas, rinkome stebuklingas žoleles, sužinojome apie jų naudą, pynėme ir plukdėme vainikus, vaišinomės sveikais ir skaniais patiekalais ir pagerbėme atvykusius mūsų Jonus.

Tai buvo nepakartojamas ir stebuklingas vakaras, pilnas sakralumo ir šviesos. Filmukas (bėgimas per žarijas).

2017-05-28 įvyko p. Gertrūdos Kliučinskienės organizuota šventė, skirta nacionalinės tapatybės išsaugojimui, puoselėjimui, tautinio kostiumo metams pažymėti. 12.00 val. Kauno šv. Jurgio kankinio bažnyčioje, Papilio g. 9, įvyko šventės dalyvių prisistatymas, Šv. Mišios, kurias aukojo br. kun. dr. Saulius Paulius Bytautas, Kauno pranciškonų vienuolijos gvardijonas, bažnyčios vadovas, mūsų bendruomenės narys, dalyvių koncertas (išviso 13 muzikos ir šokių kolektyvų) ir dalyvių eisena: Šv. Jurgio bažnyčia, Maironio paminklas, Vilniaus g., Vytauto Didžiojo paminklas. Prie Vytauto paminklo Kaune, Laivės alėjoje, Šv. Jurgio ordinais apdovanoti Lietuvos Bajorai Kęstutis Kazimieras Ignatavičius ir Steponas Kubeckas. Video

2017-05-21 Kauną pasiekė neįprastas siuntinys. Šv. Adalberto riterių ordino rūpesčiu atplukdytos šv. Adalberto - Vaitiekaus relikvijos. Puoselėjant senovines tradicijas šv. Adalberto relikvijos į Kauną buvo atplukdytos senoviniu burlaiviu ir iškilmingai atlydėtos į Rotušės aikštę. Čia šv. Adalberto ordino riteriai ir Gniezno katedros klebonas kanauninkas relikvijas iškilmingai įteikė broliams pranciškonams, kurie įsikūrę šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje. Šv. Adalberto ordino riteriams 2012 m. aplankiusiems Gniezno mieste, kur ilsisi šv. Adalberto palaikai, kilo mintis perduoti dalį jo relikvijų į Lietuvą, kur dar gyvas būdamas taip troško atvykti šv. Adalbertas. Prireikė net penkerių metų kruopštaus darbo ir planavimo, kad ši idėja taptų realybe. "Šv. Adalberto relikvija – jo kūno dalelė, gauta Šv. Jurgio Kankinio bažnyčiai. Ji bus visą laiką altoriuje. Žmonės galės ateiti ir melstis prie šios relikvijos, prašyti užtarimo", – sakė R. Taučius. Gniezno arkivyskupo dovanota šventojo kaulo dalis buvo parvežta į Kauną anksčiau. Video

2017-05-20 Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko neeilinis LBKS Seimas, kuriame vieneriems metams išrinktas LBKS Vadu Perlis Vaisieta, taip pat patvirtinti trys nauji LBKS Senatoriai: Andrius Krivickas, Kristina Giedraitienė, Liuda Markauskienė.

2017-05-19 LK Kauno įgulos karininkų ramovėje, A. Mickevičiaus g. 19, Kaune įvyko Kauno apskrities Bajorų draugijos renginys, kurio metu pas mus svečiavosi iš Vokietijos garbingas ir kilmingas svečias, H.S.H. titulas Kunigaikštis Karl Anselm Fürst von Urach Graf von Württemberg su žmona Fürstin Uta Maria. Su svečiais gėrėjomės fortepijonu atliekamos muzikos ir solistės dainų. Toliau pažintis tęsėsi restorane DANIELA.

2017-05-14 Kauno apskrities Bajorų draugijos bendruomenė autobusu vyko į kelionę ir lankėsi Šiluvoje, Tytuvėnuose vienuolyne, Šiauliuose (lankomiausiose vietose, Frenkelio viloje), kur mus draugiškai sutiko Šiaulių Bajorai, vykome į Kryžių kalną, kur palikome  atsivežtą kryžių, Burbiškio dvare lankėmės festivalyje "TULPIŲ ŽYDĖJIMO ŠVENTĖ". Su linksma nuotaika ir dideliais įspūdžiais grįžome į Kauną.

Šiaulių Bajorai pakvietė mus į 2017-06-23 jų organizuojamas Jonines netoli Tytuvėnų, ateityje dar daug laukia įspūdingų kelionių ir renginių!

2017-05-11 VDU Kauno botanikos sode, Ž. E. Žilibero g. 6, Kaune, pagerbtas Abiejų Tautų Respublikos 1794-ųjų sukilimo vado, generolo, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvio Tado Kosciuškos atminimas, organizuota Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija ir Kauno Aleksoto seniūnija. Renginyje dalyvavo diplomatinio korpuso, Kauno miesto savivaldybės atstovai ir miesto gyventojai, bajorai, išklausėme istoriko prof. Valdo Rakučio paskaitą "Generolas Tadas Kosciuška – laisvę mylinčių Lenkijos, Lietuvos ir Amerikos tautų nacionalinis didvyris", buvo pristatytas inscenizuotas XVIII a. pab. – XIX a. pr. karių pasirodymas, kuriame dalyvo LDK 1-asis Didžiojo etmono pėstininkų regimentas (iš Ukmergės), Kauno karo istorijos klubas prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, LDK generolo Juzefo Beliako Lietuvos totorių karo istorijos klubas, 1-asis princo Albrechto lietuvių dragūnų pulkas (iš Klaipėdos), Kauno pavieto laisvieji šauliai, Aleksoto 4-ojo pėstininkų pulko voltižieriai, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Aleksoto 212 kuopa. Po pasirodymo pasodintas medelis (bukas) Tadui Kosciuškai atminti.

T. Kosciuška (1746 – 1817) – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, generolas, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvis (1775 – 1783 m.), vyriausiasis 1794 metų sukilimo vadas. Jo garbei pavadintas aukščiausias Australijoje kalnas. Vilniuje ir Kaune yra Tado Kosciuškos gatvės. 2017 metų balandį Seimas priėmė rezoliuciją, skirtą paminėti T. Kosciuškos 200-ąsias mirties metines. T. Kosciuškos metai yra įtraukti į UNESCO 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą. Plačiau LTPL

2017-05-04 Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį susitikusi su Lietuvoje viešinčiu Belgų karaliumi Philippe'u (Filipu), aptarė regionui reikalingas saugumo užtikrinimo priemones ir pabrėžė, kad padėtis Baltijos šalyse atspindi visos Europos saugumo padėtį. Video


2017-04-26 Kauno įgūlos karininkų ramovės 80 metų jubiliejaus proga įvyko įspūdingas uždaras šventinis renginys. Pasveikinti atvyko Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, Vilniaus įgūlos karininkų ramovės vadovybė, dalyvavo kariuomenės ir organizacijų kurios įsikūrusios šiame istoriniame pastate bei remėjų atstovai, pakviesta ir Kauno apskrities Bajorų draugijos vadovybė. Renginį lydėjo įspūdinga meninė programa, ugnies šou, riterių kovos. Video «1»«2»«3»

2017-04-23 10.30 val. broliai pranciškonai sukvietė tikinčiuosius į titulinę Kauno Šv. Jurgio bažnyčios šventę (Papilio g. 7, Kaune). Šv. Mišiose pamokslavo Br. Astijus Kungys OFM, giedojo mažieji mokyklinukai. Po šv. Mišių Kauno pavieto Laisvieji šauliai šaudė iš patrankos, visi pasivaišinti ant laužo virta koše, brolių pagaminta gira.

2017-04-20 LK Kauno įgulos karininkų ramovėje, A. Mickevičiaus g. 19, Kaune įvyko Kauno apskrities Bajorų draugijos renginys, kurio metu baigusiam KABD Vado kadenciją Kęstučiui Kazimierui Ignatavičiui Draugijos Vadas Andrius Krivickas Tituliniu - Pareiginiu Dekretu suteikė Kauno pavieto Bajorų Maršalkos istorinį titulą. Bajorės Kristinos Savickytės Giedraitienės pranešimu iš anksto buvo pagerbtos Mamos, gėrėjomės paruošta menine programa: solistė Karolina Krivickaitė atliko Jurgos ariją iš Viačeslavo Ganelino miuziklo "Velnio nuotaka" (vadovas Elegijus Laimikis), taip pat literatūrinę - muzikinę kompoziciją "Esu Ieva, esu Magdalena" atliko aktorė Daiva Škelevaitė ir pianistė Ina Vaičienė. Mažieji Bajoriukai renginio metu buvo sudominti įvairiomis velykinėmis užduotimis, jiems talkino Bajorė Nomeda Gedvilaitė, išrinkti gražiausi margučiai ir jų savininkai apdovanoti dovanėlėmis, kurias įteikė Velykinio konkurso komisijos pirmininkė Liudvika Krisiukienienė. Video medžiaga: dainuoja Karolina Krivickaitėmeninė kompozicija.

2017-04-13 kartu su pranciškonų bendruomene Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje dalyvavome Didžiojo ketvirtadienio 18.00 val. Šv. Mišiose. Buvo jauku ir prasminga. Broliai pranciškonai Jus visus kviečia į Didžiojo Tritdienio ir Šv. Velykų pamaldas.

2017-04-01 Jurbarko raj., Eržvilko apylinkėse vykęs pėsčiųjų žygis "Kęstutėnai" buvo jau septintasis, skirtas pagerbti Kęstučio apygardoje kovojusius Lietuvos laisvės kovotojus brolius. Už laisvę kovojusius Kęstučio apygardos partizanus Jurbarko krašte pagerbė apie 2,2 tūkst. žmonių, atvykusių iš visos šalies aplankyti didvyrių žūties, stovyklaviečių, slėptuvių, mūšių vietų. Keletas nuotraukų iš renginio.

Daugiau nuotraukų VORUTA.LT

2017-03-30 LK Kauno įgulos karininkų ramovėje, A. Mickevičiaus g. 19, Kaune, įvyko Kauno apskrities Bajorų draugijos Seimelis, kuriame pristatytos praėjusio laikotarpio Vado, kanclerio ir komisijų ataskaitos. Taip pat priimti nauji įstatai, kuriuos pasirašė šiame Seimelyje iš dviejų iškeltų kandidatų, naujai išrinktas KABD Vadas Andrius Krivickas. Buvo išrinkti 18 KABD Tarybos nariai, kurių sąrašas Draugijos svetainės kontaktų skyrelyje [Kontaktai]. Vijoleta Kamandulienė, Paplauskų giminės bajorė, herbas Trzaska, paskirta KABD revizore. Išklausyti Seimelio dalyvių paklausimai ir pasisakymai. Seimelį vedė baigęs KABD Vado kadenciją Kęstutis Kazimieras Ignatavičius, sveikinimo žodį tarė atvykęs svečias, laikinai einantis Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vado pareigas Perlis Vaisieta.

Daugiau nuotraukų.

2017-03-28 LK Kauno įgulos karininkų ramovėje, A. Mickevičiaus g. 19, Kaune, įvyko Kauno apskrities Bajorų draugijos Tarybos posėdis, kurio metu priimtas sprendimas 71 bajorus, pateikusius prašymus įstoti į KABD ir atitikusius Įstatuose nustatytus reikalavimus pripažinti tikraisiais nariais, nustatytas 2017 m. nario metinis mokestis 12 eurų. Taip pat aptarti visi KABD ir 2017-03-30 vyksiančio Seimelio organizaciniai klausimai.

2017-03-19 Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, Papilio g. 9, Kaune, po Šv. Mišių, bendros maldos už tuos kuriuos palietė onkologinė liga ir jų artimuosius, konferencijų salėje gėrėjomės įdomiu ir nuotaikingu spektakliu "ŽEMAITĖS TRYS MYLIMOS", kurį mums suvaidino šaunūs Panemunės senelių namų Dienos centro Dramos studijos aktoriai, o režisavo kūrybinga Kauno bajorė Aleksandra Gudžinskienė. Po spektaklio Kauno apskrities Bajorų draugijos vardu pasveikinti talentingi aktoriai ir režisierė mus pakvietė puodeliui arbatos, visi maloniai pabendravome ir pasidalinome įspūdžiais.


2017-03-11 11.00 val. įvyko Kauno moksleivių bei visuomeninių organizacijų eisena, skirta Kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, nuo Kauno arkikatedros bazilikos į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, kur taip pat buvo nešama Kauno apskrities Bajorų draugijos vėliava, 12.00 val.  dalyvauta Iškilmingame minėjime Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. 14.00 val. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje, A. Mickevičiaus g. 19, Kaune įvyko Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos šventinis renginys, kuriame nuo Kauno apskrities Bajorų draugijos, Lietuvos gynėjams ištartas sveikinimo žodis. Koncertavo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto mišrus choras "Veritas". Video

Susitikome, susipažinome su tais, kurie drąsiai, netausodami savęs, savo gyvenimu ištarė Laisvei – taip. O Laisvė turi kainą... 


2017-03-07 LK Kauno įgulos karininkų ramovėje, A. Mickevičiaus g. 19, Kaune įvyko Kauno apskrities Bajorų draugijos Tarybos posėdis. Tarybos posėdyje peržiūrėti Draugijos naujos redakcijos Įstatai, priimta artėjančio neeilinio Seimelio, kuris vyks 2017-03-30 18.00 val. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje, A. Mickevičiaus g. 19, Kaune, dienotvarkė. Taip pat Draugijos Vadas pasirašė raštus adresuotus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui, kuriame išreikštos vadovybės ir narių pastabos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 143 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 "Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo" pakeitimo" priimtai naujai tvarkai, pagal kurią "neprižiūrėti kapai" po dvejų metų raginimų, iš nedrausmingų giminaičių būtų perimti ir perleisti šiai giminei visiškai svetimiems asmenims bei prašoma iš naujo peržiūrėti ir nustatyti kitas, ne tokias drastiškas priemones. 

Posėdžio protokolas 

2017-03-04 įvyko Kovo 11-osios gatvės bendrijos organizuojamas pėsčiųjų žygis "LIETUVAI- JAUNĄSIAS JĖGAS!", skirtas paminėti Lietuvos globėją Šv. Kazimierą bei Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą - 1990 m. kovo 11 d. 

Susirinkęs gausus pilietiškų lietuvių būrys rinkosi žygį didžiajam 30 kilometrų arba mažajam 10 kilometrų ratui per Kauną, aplankant įdomias, istorines miesto vietas, kurias būtų sunku rasti istorijos vadovėliuose. Žygio startas 09.00 val. vyko nuo Kauno technikos mokymo centro, V. Krėvės 114, Kaune, kur palaimino visus vienuolyno gvardionas ir Kauno apskrities Bajorų draugijos kapelionas Paulius Saulius Bytautas, o finišas Kauno Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje, Papilio g. 7, kur diplomais ir medaliais buvo apdovanoti finišą pasiekę ištvermingiausi žygeiviai. Žygio metu Kauno Petrašiūnų, Žemųjų Kaniukų ir Seniavos kapinėse iškilmingai padėtos gėlės prie Kovo 11-osios akto Signatarų kapų, dalyvavo LR Seimo nariai dr. Mindaugas Puidokas ir Lauras Stacevičius. Šiame žygyje plevėsavo ir Kauno apskrities Bajorų draugijos vėliava. Plačiau apie žygįplakatas. Raginame ateityje šiuose pilietiškuose žygiuose dalyvauti jaunuosius mūsų Bajorus.

2017-02-26 baigėsi 18-oji Vilniaus knygų mugė, kurios tema: Lietuviški ženklai pasaulyje. Knygų mugėje savo knygą "Iš praeities versmės", pristatė autorė Kristina Savickytė - Giedraitienė, h. Dryja, LBKS, Šv. Adalberto - LDK - Riterių ordino, LGHD narė. Tai puikiai išleista, solidi ir gausiai iliustruota knyga, puslapiuose - Geležiūnų giminės ir susijusių šeimų lemtis Laiko toliuose... Monografija, 2016 m., Vilnius. Išleido UAB "Dizaino meistrai", spausdino "Standartų spaustuvė". ISBN 978-609-95460-5-6

Vilniaus knygų mugėje viešėjusi Myro pilies muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Sofija Šunkevič papasakojo, kaip Vokietijoje buvo aptikti Radvilų portretai ir kaip jie sugrįžo į Radvilų pilį Myre. Plačiau

Taip pat šioje tarptautinėje knygų mugėje galima buvo susipažinti su Ukrainos leidyklos "Baltija Druk" knygomis, leidyklai vadovauja lietuviai Virginijus Strolia ir Rūta Malikėnaitė. Kijeve leidžiamos knygos apie LDK istoriją, viena iš jų knyga "Kunigaikščiai Ostrogiškiai", jos ištrauka 

2017-02-23 LK Kauno įgulos karininkų ramovėje, A. Mickevičiaus g. 19, Kaune įvyko Kauno apskrities Bajorų draugijos narių susirinkimas, kurio metu dalyvavo 44 Lietuvos bajorai. Renginį vedė KABD Vado pavaduotojas Algirdas Prekeris, VDU doktorantas Simonas Jazavita paskaitė paskaitą "Lietuva 1918 metais. Bajorai-Signatarai". Taip pat aptarėme numatomus Draugijos statuto pakeitimus ir pasiruošimą Draugijos Seimeliui (Seimelis vyks 2017-03-30 18.00 val.), pabendravome prie vaišių stalo. Didelis AČIŪ gausiai susirinkusiems Bajorams.

2017-02-16 Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, po 10.00 val. iškilmingų šventų mišių Kauno Kristaus Prisikėlimo  bazilikoje (Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas L. Virbalas SJ), 11.00 val. startavo Kauno studentų, moksleivių bei visuomeninių organizacijų eisena į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį kurioje plevėsavo ir Kauno apskrities Bajorų draugijos vėliava. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje įvyko iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas, apsilankėme muziejuje. Video


2017-01-28 12.00 val. Lietuvos technikos bibliotekoje, adresu Šv. Ignoto g. 6, Vilniuje, LBKS aštuntajame 2014 - 2018 m. kadencijos Senato posėdyje patvirtinti LBKS vado Juozo Kamenecko ir Senato maršalkos Mindaugo Sadausko atsistatydinimai. LBKS vado pareigoms išrinktas Perlis Vaisieta ir suteikti įgaliojimai iki neeilinio Seimo, įvyksiančio gegužės mėnesio pabaigoje, o taip pat slaptu balsavimu išrinktas LBKS Senato maršalka Egidijus Matulevičius. Posėdžio metu vyko senatorių diskusijos, svarstyti organizacijai labai svarbūs sprendimai, numatytos sekančio LBKS Senato posėdžio ir neeilinio Seimo datos (Seime nustatytas 100 deleguotų narių skaičius iš kurių 29 Kauno kraštui), darbotvarkės. Po Legitimacijos tarybos pirmininko Artūro Ruko Daujočio pranešimo buvo patvirtinti legitimacijos dokumentai - legitimuoti 23 nauji LBKS nariai pagal kraštus: 17 Vilniaus, 6 Kauno. Artimiausias LBKS Senato posėdis 2017-04-22 12.00 val.

2017-01-26 18.00 val. Kauno Pranciškonų vienuolyno salėje, Papilio g. 7 įvyko Kauno apskrities Bajorų draugijos narių susirinkimas, kurio metu savo knygą apie "Dryja" herbo bajorų giminę pristatė p. Kristina Savickytė-Giedraitienė, buvo aptarti aktualūs klausimai susiję su artėjančiu Senato posėdžiu, bei numatomu LBKS Seimu, pabendrauta prie suneštinių vaišių stalo taip pažymint Naujųjų 2017 metų pradžią. 

2017-01-08 Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje įvyko Kauno apskrities Bajorų draugijos Naujametinis šventinis pokylis, kuriame dalyvavo net 65 gerbiami šio krašto Bajorai.

Renginį vedė ir koncertavo Kauno apskrities Bajorų draugijos vadas Kęstutis Ignatavičius, taip pat dainavo solistė Karolina Krivickaitė (video), grojo profesionalus muzikantas, o jaukų ir šiltą vakarą lydėjo šokiai, skambėjo nuoširdūs tostai, palinkėjimai.
Renginio organizatoriai: Audrius Sabas, Andrius Krivickas, Algirdas Prekeris, Liudvika Krisiukėnienė, Greta Korsakovienė, Jovita Antanaitienė.



2016-12-31 12.00 val. Kauno mažajame teatre, M. Daukšos g. 34, Kaune įvyko Kauno apskrities Bajorų draugijos narių vaikučiams Naujametinė eglutė. Pažiūrėkite kaip buvo linksma. 

Visi dalyvavę gėrėjomės nuotaikingu spektakliu "Kotonai Paryžiuje", mažieji sulaukė linksmo Senelio Šalčio, kuris be galo įdomiomis užduotimis išjudino ne tik juos, bet taip pat tėvelius ir senelius. Bajoriukai už atliktas užduotis ir linksmus pasisakymus buvo apdalinti dovanėlėmis. Renginio organizatorė: Liuda Markauskienė.

2016-11-25 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, atstovaujama Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko ir Vilniaus krašto bajorų sąjungos (toliau - VKBS), atstovaujama vado Kazio Mackevičiaus, pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas savanoriškai pagal savo kompetencijas bendradarbiauti puoselėjant bendras Lietuvos kariuomenės ir VKBS vertybes, šviesti ir informuoti visuomenę apie Lietuvos saugumo ir gynybos politiką, ugdyti pilietinę visuomenę. Pasirašyta sutartis galioja ir Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai.


2016-11-23 12.00 val. Joniškio "Aušros" gimnazijoje iškilmingai atidengta memorialinė lenta bajorui Stanislovui Goesui ir pristatytas iš knygų sukurtas Atminties dvarelisAtminties dvarelio kūrimo akimirkos.

Apie kilminguosius Goesus ir priklausantį herbą rasite skyrelyje [Giminės - Aprašymai].

2016-11-17 15.00 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune įvyko Tautinės kultūros centro organizuojamo kasmetinio respublikinio projekto GIMINĖS MEDIS - 2016 parodos pristatymas, projekto apibendrinimas, kūrybinių darbų konkurso apdovanojimai.

LBKS Kauno apskrities Bajorų draugija yra šio projekto partnerė ir kiekvienais metais dalyvauja vertinimo komisijoje bei apdovanojimuose. Plačiau»

LBKS Kauno apskrities Bajorų draugijos Įvaizdžio grupė

2016-11-12 Joniškio kultūros centre, Žemaičių g. 14, Joniškyje įvyko mokslinė konferencija "Bajorai von Goesai, Medvilionių dvaras ir epocha". Šalia Madvilionių kaimo (Joniškio r.) tebestovi Stanislovo von Goeso (1844–1916) Medvilionių dvaro gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Kai Joniškio rajono valdžia nutarė griauti dvarą, sujudo aktyvūs to krašto visuomenininkai. Jie buvo išgirsti – Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos prie Kultūros paveldo departamento sprendimu 2016 metų vasarį dvaro gyvenamasis namas ir vasarnamis įrašyti į kultūros vertybių registrą.

Grafas Anton von Gravrock, h. Gravrock, LBKS senatorius, Kauno apskrities Bajorų draugijos Tarybos narys

2016-11-05 Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5, Vilniuje įvyko iškilmingas koncertas, kurio metu pažymėtas Lietuvos Karinių pajėgų Garbės sargybos orkestro 25 metų jubiliejus. Kviestiniame vakare dalyvavo Estijos, Latvijos karinių orkestrų vadovai, garbūs muzikos, kariuomenės atstovai. Plačiau» 

Koncerto dalyviai ir svečiai: iš kairės Latvijos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų orkestro dirigentas, kapelmeisteris kpt. ltn. Guntis Kumačevs, Estijos kariuomenės orkestro vadovas kapelmeisteris plk. ltn. Peeter Saan, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas gen. mjr. Vitalijus Vaikšnoras, liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestro vyr. dirigentas mjr. Egidijus Ališauskas, straipsnio autorė Kristina Savickytė - Giedraitienė, kompozitorius doc. Kazys Daugėla. Antroje eilėje kairėje - Latvijos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų orkestro vadovas plk. ltn. Dainis Vuškāns.

Kristina Giedraitienė, h. Dryja, LBKS, LGHD narė

2016-11-08 15.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje, K. Donelaičio g. 64, Kaune įvyko istorinis pokalbis "Ką bajorui reiškė būti kariu?". Istoriniam pokalbiui pasirinkta būtent ši tema, nes nuo XIV a. pabaigos šaukiamoji bajorų kariuomenė tapo svarbiu LDK gynybos ramsčiu, laimėjusiu didžių mūšių ir išlikusiu iki XVIII a. pabaigos. Organizatorius: Vytauto Didžiojo karo muziejus. Renginyje dalyvavo Kauno apskrities bajorų draugijos nariai, pokalbį moderavo muziejaus istorikai Arvydas Pociūnas ir Matas Toliušis.

Po renginio įvyko Kauno apskrities Bajorų draugijos susirinkimas, buvo sprendžiami aktualūs klausimai, planuojami artimiausi renginiai.


2016-09-17 Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje, įvyko renginys "ŠV. JUOZAPO VITRAŽAS".

"Iš atminties versmės, iš praeities versmės...
Semiame savastį, dvasios grynumą, poelgių nuoširdumą, ryžtą aukotis, (ne)nuolankumą...
Kiekvienas istorijos tarpsnis ugdo savus didvyrius, pašauktuosius, savuoju laiku įprasminusius Tautos laisvės valią…
Senųjų amžių Lietuvos valdovai, vieniję Didžiąją Kunigaikštiją;
Karo vadai, tvirtinę Valstybės paribius;
Mecenatai, kūrę miestus;
Sukilimų šaukliai ir narsūs kariai, gynę gimtąjį kraštą;
Karžygiai, pasiaukoję dėl prikeltos Naujiesiems laikams Lietuvos…
Jų likimai, pasiaukojimai mus sutvirtina, vienija..."
"Memento posteri" ("Atmink ateinančius")... Šis kilnios riterystės kvietimas sutelkė bendram tikslui ir vienos Lietuvos giminės palikuonis.

2016-09-17 Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje buvo pašventintas Šv. Juozapo garbei skirtas vitražas (donatoriai – Kristinos ir Artūro Giedraičių šeima). Šv. Mišias už giminės protėvius aukojo LDK istorinės atminties organizacijų vyriausias Kapelionas, Jo Prakilnybė Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Į renginį atvyko Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – Riterių Ordino Maršalas Ričardas Algimantas Kliučinskas, VšĮ "LDK Atminties rūmai" direktorius Danielius Vervečka, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Juozas Kameneckas su šeimomis. Iškilmingame renginyje dalyvavę Šv. Adalberto – LDK - Riterių ordino kapitulos nariai inauguravo Ordino riteriais: Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijoną – kun. Paulių Saulių Bytautą OFM, bajorus Petrą Piekų ir Antaną Sirtautą.
Reportažus apie šventę parengė LRT, INIT TV žurnalistai. INIT TV reportažas Šv. Jurgio bažnyčioje
Popietę vienoje istorinių Kauno pastatų menių vyko Kristinos Savickytės-Giedraitienės knygos "Iš praeities versmės" pristatymas. Knygos puslapiuose – Geležiūnų giminės ir susijusių šeimų lemtis Laiko toliuose... Renginio metu iš visos Lietuvos ir tolimosios Kanados atvykę giminės, taip pat garbių organizacijų svečiai būriavosi prie Geležiūnų giminės medžio (XVIII-XXI a.), kuriame įrašyti daugiau kaip 430 asmenų, o lapo juosta nusitęsė beveik 4 metrus... Ir patys jauniausieji dalyviai nekantravo susirasti savo vardus...
"Istorijos verpetai įsuka, išblaško, keičia, lemia tautų, žmonių likimus. Tauta ir kiekvienas joje yra susiję nedalomais ryšiais, tautos istorija yra ir asmens – kuriančio, mylinčio, kenčiančio istorija...
Gyvenantys dabartyje esame palikuonys garbingų šeimų, mūsų protėvių, kurių, deja, ne visų vardus žinome. Tačiau įsiklausykime... Jie pasiekia mus mintimi, lakiu posakiu, gestu, žvilgsniu, pasikartojančiu vardu ar likimu... Ataidi dainos ar giesmės posmas... Būtent iš jų semiamės stiprybės, valios, gerumo, vilties.
Nors Laiko upė negailestingai keičia gyventas vietas, blaško prisiminimus, privalome atminti prabočius, kad jų gyvenimai neliktų tik datos, įrėminančios gimimą ir išėjimą..."
Renginio organizatoriai: Kristina Savickytė - Giedraitienė, h. Dryja; LBKS, Šv. Adalberto - LDK - Riterių ordino, LGHD narė; Artūras Giedraitis, h. Vanagas; LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos narys, Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – Riterių Ordino kancleris.

Nuotrauka Nr. 1. Šv. Mišias aukoja: iš kairės Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas ir kunigas Saulius Paulius Bytautas.
Nuotrauka Nr. 2. Iš kairės Kristina ir Artūras Giedraičiai.

Nuotrauka Nr. 3. Šv. Juozapo vitražas Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje.
Nuotrauka Nr. 4. Knyga "Iš praeities versmės", autorė Kristina Savickytė-Giedraitienė, h. Dryja. LBKS, Šv. Adalberto - LDK - Riterių ordino, LGHD narė.
Nuotrauka Nr. 5. Geležiūnų giminės medis, XVIII-XXI a.
Nuotrauka Nr. 6. Knygos pristatymo vakaras "Daugirdo" viešbutyje.

2016-09-16 16.00 val. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia, Papilio g. 7, Kaune įvyko EPD atidarymo šventė "Bendruomenių indėlis atgaivinant Kauno Šv. Jurgio kankinio bažnyčią". Pažintinis renginys su koncertu. Renginio metu buvo supažindinama su šio kultūros paveldo objekto restauracijos eiga, atliktais darbais ir perspektyvomis. Aktualizuojami kultūros paveldo objektai: Kauno bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų komplekso Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. Apie šiuos objektus plačiau
Organizatorius: Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrius ir VšĮ "Domus pacis". Bendraorganizatoriai: VšĮ "Kauno vartai", Kauno apskrities Bajorų draugija ir Kauno medikų bendruomenė.


Bajorijos pradžia

Nuo seniausių laikų, kai prasidėjo rastis socialinių ir turto skirtumų, pradėjo kurtis valstybės – įtakingiausių senatorių ir aukštųjų valdininkų šeimos, pradėjo naudotis privilegijomis visuomenėje, stengėsi išsiskirti iš kitų asmenų ir išnaudoti savo luomo privilegijas. Lietuvos bajorai – tai senas socialinis sluoksnis. Bajorais plačiąja prasme buvo vadinama visa kilmingoji ir privilegijuotoji visuomenės dalis. Pats terminas bajoras yra skolinys. Jis žinomas turkų ir slavų kalbose: gudų – bajar, rusų – bajarin, mongolų ir turkų šaknis bai reiškia valdovo gvardijos šauniuosius kareivius. Lenkijos valstybėje po valakų reformos priėmę kriščionybę bajorai pradeda vadintis šlėkta. Lietuvoje lotyniškai rašytose metrikų knygose bajorų luomas rašomas – nobilis, panašiai kaip ir Anglijoje, Prancūzijoje – nobility, noblesse (kilmingasis), o po 1795 m. Lietuvos Lenkijos valstybės padalijimo – kaip ir Rusijoje – dvoriain.

Lietuvoje bajorystės užuomazgos jau matyti dar prieš valstybės susikūrimą XIII amžiaus pradžioje. Kaip ir kituose kraštuose,  bajorystė buvo susijusi su karo tarnyba kunigaikščiui ir žemės valdymu. Tai buvo būtina ir natūralu, nes valstybei besiformuojant kunigaikštijų jungimosi būdu svarbiausias bajorijos uždavinys buvo savo apylinkės ir krašto gynimas bei karo tarnyba savo kunigaikščiui. Valstybei plečiantis į rytus, didelė dalis užkariautų žemių kaip atlyginimas būdavo išdalijama bajorams.

Valstybei stiprėjant, pamažu išsiskyrė žymesnieji bajorai – didikai, virsdami artimaisiais didžiojo kunigaikščio patarėjais, bendradarbiais, kariuomenės vadais, tarnautojais, kiti liko tik kariai ir žemvaldžiai. Politinė bajorijos reikšmė ėmė kilti Kęstučio, Jogailos, Vytauto laikais. Bajorijos įtaka didėjo daugėjant privilegijų, įvairių teisių ir laisvių garantijų. 1588 m. III Lietuvos Statutas  galutinai patvirtino žemės nuosavybę. Jame plačiai traktuojama asmens laisvė ir neliečiamybė, nors iškovotos bajorų teisės ir privilegijos buvo užrašytos ir 1529 bei 1566 metų Lietuvos Statutuose. Tokiu būdu bajorų įtaka, pradėjusi reikštis nuo pat valstybės susikūrimo, vis didėjo valstybiniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime, kol pamažu visos Lietuvos likimas pateko į bajorų rankas. Taip buvo paruoštos sąlygos Horodlės aktui ir Liublino unijai. Nuo 1569 metų Liublino unijos prasidėjo bajorijos viešpatavimas Lietuvoje, tęsęsi iki trečiojo Lietuvos padalijimo 1795 metais. Lietuvai po pasidalijimo patekus Rusijos valdžion, Lietuvos bajorijos politinė įtaka kiek sumažėjo, nors kultūrinėje ir visuomenėje srityse bajorai dar užėmė labai svarbią vietą. Tačiau 181 ir 1863 m. Sukilimai, taip pat ir 1861 metų baudžiavos panaikinimas lėmė bajorijos įtakos mažėjimą. Galutinai Lietuvos bajorija kaip luomas (panašiai buvo ir visoje Europoje) išnyko po Pirmojo pasaulinio karo. 1918 m. Lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Taryba, paskelbusi Lietuvos Nepriklausomybę, priėmė pirmąją Laikiną Konstituciją, kuri panaikino visus luomų skirtumus, ir bajorija neteko visų savo privilegijų, bajorai tapo lygiais Lietuvos piliečiais, kaip ir visi miesto ir kaimo gyventojai. Po 1922 m. Žemės reformos Lietuvoje sunyko ir buvusi bajorijos , kaip dvarininkų, ekonominė pirmenybė. Ekonomiškai jie tapo lygūs su stambiaisiais ūkininkais. Lietuvos bajorijos vaidmuo tautinio atgimimo judėjime, Lietuvos Nepriklausomybės paskelbime ir po to  dar nepakankamai tyrinėtas ir nušviestas. Kaip žinoma, kelias į Lietuvos nepriklausomybę buvo gana ilgas, ne rožėmis klotas. Daug kartų Lietuva pakildavo kaip atgimstanti ir daug kartų vėl pritildavo, užspringusi ašaromis, pabarstyta švinu, aplaistyta savo vaikų – tiek bajorų, tiek ir valstiečių – krauju. Lietuvos istorijoje XVIII – XIX amžiuje matome istorikų nustatytus lyg ir du tautinio atgimimo laikotarpius, tačiau iš tikrųjų tai buvo nuoseklus tautinio atgimimo kilimas. Kaip to atgimimo istorijoje dalyvavo Lietuvos bajorai? Sąlygiškai vadinamas pirmasis tautinio atgimimo laikotarpis, kilęs Lietuvoje, buvo pažadintos europietikšo romantizmo bangos XIX amžiaus antrajame ketvirtyje. To paties amžiaus pabaigos "Aušros" ir "Varpo" laikotarpis davė naują impulsą kitam tautinio atgimimo tarpsniui.

Pirmajame, romantiškajame statutinio atgimimo laikotarpyje reiškėsi beveik vieni bajorai. Tai labai gerai matome iš literatūros, nors ji rašyta lenkų kalba. (Nepamirškime, kad literatūra lietuvių kalba pragarišką vaidmenį turėjo spaudos draudimas lotyniškais rašmenimis.) tokie lenkiškai rašę Lietuvos bajorai kaip Teodoras Narbuas, Adomas Mickevičius, Juzefas Ignacas Kraševskis, Adomas Honoris Kirkoras, Vladislovas Sirokomlė sukūrė didžiulės vertės Lietuvos istorinius kūrinius. J. I. Kraševskio istorinės poemos "Vitolio rauda" reikšmė lietuviams lyginama su "Odisėjos" ir "Iliados" reikšme graikams, su "Eneidos" reikšme romėnams, su "Senuoju Testamentu" žydams.

Lenkiškai rašiusiems Lietuvos bajorams sunku buvo įsivaizduoti Lietuvą, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją ne bendros jungtinės Respublikos sudėtyje nei kalbos, nei valstybinės – politinės sąmonės atžvilgiais. Tai rodo ir 1897 metų Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenys. Bajorai sudarė 5,2 % visų gyventojų. Savo gimtąja kalba 27,7 % bajorų laikė lietuvių kalbą, o Kauno gubernijoje tokių buvo net 36,6 %. Tai aiškiai nurodo bajoras Mečislovas Davainis-Silvestraitis "Aušroje" savo straipsnyje "Ar pritinka mūsų bajorams būti lenkais" Jis rašo, kad "pavietinėse maršalkų raštinėse bajorai priskaito save prie žemaičių arba prie lietuvių, kas ant vieno pareina, o retai kas prie lenkų <...> Vakaruose Žemaitijos ir bajorai nemoka lenkiškai, o namie ir svetur kalba lietuviškai".

Pažangieji Lietuvos bajorai, įsijungę į tautinio atgimimo sąjūdį, kartu su kitais Lietuvos inteligentais atliko svarbų darbą atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę, jie kovojo ir su lenkiškuoju nacionalizmu. Tai ryškiai rodo bajoro Kazimiero Mongirdo straipsnis "Viltyje": "Lietuvos lenkai endekai lietuvius persekioja, demoralizuoja, muša už tuos nuopelnus, kuriuos mes, lietuviai, padarėme lenkams, keldami jų kultūrą <...>, palikite vadovauti mūsų tautai mūsų mylimoje tėvynėje Lietuvoje mums, pažangiesiems lietuvių bajorams kartu su lietuvių inteligencija, jums už jūsų darbus vieta turi būti kitur <...>. Daug Jūsų, Lietuvių pažangiųjų bajorų, padėjo kelti lietuvių tautą iš miego. Kai kurie iš Jūsų buvo persekiojami <...>, yra tarp Jūsų daug pažangiųjų bajorų, nepaprasto gabumo ir drąsos žmonių. Grįžkite drąsiai atgal, būkite lietuviais, vartokite šeimynose lietuvių kalbą, meskite paprotį vartoti lenkų kalbą, kalbėdami lietuviškai, patrauksite į save savo kaimynus, draugus, pažįstamus. Dirbkite Jaunosios Lietuvos naudai <...>. tautiečiai Lietuvos pažangieji bajorai, su Dievo padėjimu stokite į bendrą darbą, kelkime lietuvių kultūrą. Atsiminkite, kad vienybėje galybė". Iš tokių Lietuvos Nepriklausomybės aušroje aktyviai pasireiškusių bajorų galima minėti Donatą Malinauską, Mečeslovą Davainį-Silvestrainį, Gabrielių Landsbergį-Žemkalnį, Andrių Domaševičių, Antaną Žmuidzinavičių, Tadą Daugirdą, Juozą Talak-Kelpšą, Mykolą Šleževičių, brolius Biržiškas, Feliciją Bortkevičienę, Zenoną Ivinskį, Tadą Ivanauską ir daug kitų. Net keturi lietuvių bajorai: Stanislavas Narutavičius, Jonas Smilgevičius, Donatas Malinauskas ir Mykolas Biržiška – buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – jie pasirašė 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktą. Daug bajorų dalyvavo nepriklausomybės kovose, Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime. Štai 1932 m. J. Tumas-Vaižgantas rašė: „Lietuvos bajorija, ypač smulkioji, pajuto istorinį savo uždavinį eiti su liaudimi, iš kurios ji nebuvo ištraukta, nors ir į kitas privilegijuotųjų knygas įrašyta, ji drąsiai ir lietuviškai atkakliai ėmė grįžti atgal į liaudies lietuviškumą, tuo pačiu silpnindama lenkiškąjį elementą Lietuvoje. Iš pradžių pravardžiuota jie renegatais; bet išvydus garbingus ir humaniškus jų darbus susitikta su likimu. Minėtini Putvinskiai, Petkevičiai, Bortkevičiai, Sleževičiai, Liandsbergiai, Pečkauskai, Ivanauskai, Gedgaudai-Didžiuliai, Bukontai, Pabrėžiai, Zagurskiai, Rozanai, Savickiai, Kareivos, Anusavičiai, Butkevičiai, Dembskiai, Kasakauskiai, Račkauskiai, Fromai, Silvestravičiai, Paškevičiai, Pancerzynskiai, Daugirdai, Zubovai, Vytartai, Kušeliauskiai, Šliogeriai, Biržiškiai, Liutkevičiai, Juškevičiai, Lenkauskai, Šilingai, Nagevičiai, Fledžinskiai, Tornau, Tamoševičiai, Karevičiai, Chodakauskai, Bytautai, Plechavičiai, Daukantai, Ivinskiai ir daugybė kitų: dauguma nė žinoti nebežinojome, kad jie bajorai ir Lietuvos "Lenkai".

Reikia pasakyti ir tai, kad nemaža Lietuvos bajorų neįsijungė į lietuvių tautos atgimimo sąjūdį, neprisidėjo nei prie Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, nei prie Lietuvos valstybės įtvirtinimo. Dalis jų liko nuošalyje nuo Nepriklausomybės uždavinių sprendimo, o kita dalis net tapo atvirais Nepriklausomybės priešais. Taip buvo todėl, kad jie nesugebėjo atsikratyti bajoriškos tautos sampratos ir neįsivaizdavo Lietuvos valstybės, nesusijusios su Lenkija. Tam, aišku, įtakos turėjo, kaip nurodo Č. Laurinavičius, kad "Lietuvos valstybės kūrimasis, žinia, nebuvo sklandus. Nepraėjus nė trims mėnesiams po minimos sutarties (Turima galvoje Lietuvos – Sovietų Rusijos taikos sutartis – B.V. ) prašymo, t.y. spalio 8 d. Lenkijos kariuomenės daliniai, vadovaujami generolo L. Želigovskio, užėmė Lietuvos sostinę Vilnių. Lietuvai tai reiškė ne šiaip teritorijos dalies praradimą: lenkų agresija skaudžiai atsiliepė Lietuvos vidaus bei užsienio politikai ir tai dar liūdniau – įstūmė Lietuvą į permanentinį konfliktą su savo istorija." Vilniaus krašto okupavimas, prasidėjusi ideologinė kova su Lenkija ir beveik visiškas izoliavimas nuo jos vertė peržiūrėti Lietuvos bajorijos vertinimą kaip ir bendros istorijos su Lenkija vertimą. Todėl įsijungę į Lietuvos valstybės kūrimo darbą Lietuvos bajorai ilgą laiką nesireiškė kaip atskira visuomenės grupė ir tik praėjus 10 metų po Nepriklausomybės paskelbimo 1928 m. Įsikūrė Lietuvos bajorų draugija, siekianti "Atgaivinti senovės Lietuvių dvasią, palaikyti savo tautos, savo tėvynės, savo laimės, meilę, branginti, kaip ir senovės Lietuviai, laisvę, ginti Nepriklausomą Lietuvą".

Straipsnio autorius: dr. Bronislovas Vonsavičius, h. Gulbė, žurnalas "Lietuvos Bajoras".



Rugsėjis 2020
Pr A T K P Š S
31 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 1 2 3 4

Dabar svetainėje 6 svečių ir narių nėra

Kaunas Nobility Society

MŪSŲ KAUNO APSKRITIES BAJORŲ DRAUGIJA - tai asociacija vienijanti žmones, kurių protėviai buvo bajorai ir yra teisėta Lietuvos bajorystės paveldo perėmėja. Lietuvos bajorija, valdžiusi ir gynusi Lietuvos valstybę, susiformavo daugiau nei prieš 600 metų.

Siekiame populiarinti Lietuvos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Kauno krašto bajorijos istorinį paveldą ir tradicijas.
Savo aktyvioje veikloje diegiame teisingumo, garbės, orumo, kilnumo ir pareigos principus.

Svarbiausia pagarba ir meilė Lietuvos valstybei, tautai, jos istorijai, kalbai, kultūrai, šeimai, krikščioniškosioms vertybėms.

Esame atviri pasiūlymams prisijungti prie pilietinių akcijų, iniciatyvų ir renginių.

Jūs galite asociaciją paremti, visi reikalingi duomenys čia.

III-asis Lietuvos Statutas
(galiojęs 1588 - 1840)

 [Valstybė] [Organizacijos]

[Įm.:Gavyba Statyba Technika 

Finansai Apsauga Sveikata

Kelionės Nakvynė Reginiai

Žiniasklaida   Informatika]

[Mokslas:Institutai Universitetai

Kolegijos Gimnazijos Kita]


Logotipo kodas/failas