Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, Lietuvoje pradėjo kurtis tarpukario Lietuvoje buvusios organizacijos. Tikslas buvo greičiau identifikuoti Lietuvos istoriją, suformuoti tautos mentalitetą, pakelti kultūros lygį. 1994 metais Kaune Lietuvos bajorų palikuonys įkūrė Kauno apskrities Bajorų draugiją. Pirmieji kūrėjai buvo: Janušas Kliučinskas, Irena Šulcienė, Leonas Narbutas, Jonas Monkevičius, Artūras Daujotis Rukas ir kiti. Draugijos gretose galėjo dalyvauti Lietuvos piliečiai archyviniais, bažnytiniais ar giminės išsaugotais dokumentais, įrodę savo bajorišką kilmę. Įsikūrusi organizacija išsikėlė veiklos tikslus ir uždavinius. Vienas iš prioritetinių tikslų buvo dėmesys garbaus amžiaus žmonėms. Neatsitiktinai pasirinkti buvo Kauno Panemunės senelių namai. Tuo metu juose nemažai gyveno menininkų, mokytojų bei kitų buvusių inteligentijos atstovų. Kauno Panemunės senelių namų direktorė A. Krinickienė teigiamai įvertino mūsų gerus norus ir leido lankyti senelius. Savo motiniška patirtimi bei išmintimi padėjo užmegzti draugiškus santykius, suvokti jų poreikius bei principus. Bendravimas prasidėjo minint didžiąsias metų šventes: Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, minint Motinos dieną. Šiomis progomis senoliai buvo sveikinami, apdovanojami, vykdavo labdaros koncertai. Šiuose renginiuose aktyviai dalyvavo tuo metu buvęs vadas A. Rukas Daujotis, ilgametė kanclerė I. Šulcienė, H. Matusevičius, vėliau buvę vadai: A. Prekeris, K. K. Ignatavičius ir dabartinis vadas Andrius Krivickas.
Draugystė tesėsi.Daugiau pabendravus paaiškėjo, kad seneliai norėtų pamatyti kaip atsikuria Lietuva. Tada Kauno apskrities Bajorų draugijoje buvo nutarta, kartą metuose, Šv. Kalėdų proga, aukoti pinigų sumą už kurią seneliai galėtų pakeliauti po Lietuvą. Tradicija tęsiama iki šių dienų. Bajorų draugijos gretos augo, atsirado įvairių profesijų atstovų. Daug gydytojų, kurie mielai skaitė paskaitas, dalinosi savo įgytomis žiniomis, jau iš viso pasaulio konferencijų. Šioje Draugijoje daug iškilių menininkų, dailininkų, fotografų, šokėjų, dainininkų, aktorių, muzikos pedagogų. Šitie bajorų palikuonys neliko abejingi senelių namų gyventojams. Kiekvienas savitai įnešė asmeninį indėlį. Iškilūs Kauno kultūros atstovai S. Jurskytė - Akstinienė ir D. Akstinas gerai pažįstami senelių namuose. S. Jurskytė - Akstinienė yra pirmojo Lietuvos radijo direktoriaus dukra. Ji įspūdingai papasakojo apie Lietuvos radijo kūrimo istoriją. Seneliai parodė didelį susidomėjimą ir pateikė daug klausimų. Labai profesionaliai paruoštą paskaitą skaitė D. Akstinas apie K. Donelaičio kūrybos reikšmę šiandien. Paskaita apie tremtinę Emiliją Dirsytę, kuri kūrė maldas, telkė mergaites tremtyje melstis, už ką buvo kankinama ir mirė tremtyje. Likusių tremtinių dėka jos sukurtos maldos ir giesmės pateko į užsienį ir buvo išleista maldaknygė, kuri išversta į penkiolika kalbų ir paplito po visą pasaulį. Dailininkė E. Ivaškevičiūtė išpuošė senelių namus savo tapytais paveikslais. Ji pravedė dailės ciklą "Piešiu kartu su seneliais", pasakojo apie meno subtilybes. Muzikinio teatro solistė T. Chmeliauskaitė savo skambiu balsu atliko Šopeno ir Maniuškos kurinius. Akomponuojant pianistei V. Daugirdienei koncertavo: Muzikinio teatro solistas J. Malikonis ir smuikininkė M. Neniškytė. Kauno I-os muzikos mokyklos mokytoja O. Šikšnienė su kanklininkėmis, su meile laukiamos senelių. Kanklių muzika seneliams labai patinka, o mergaitės džiaugiasi šiltu priėmimu. Kanklininkės kartu su seneliais lankėsi Seime, koncertavo, dalyvavo ekskursijoje Seimo rūmuose. Visų kartų bajorų atstovai šiltai ir nuoširdžiai bendrauja su senelių namų gyventojais ir Dienos centro lankytojais. Labai reikalingos ir mėgstamos senelių medikų paskaitos. Bajorų pastangų dėka ne kartą apie infekcines ligas ir jų profilaktiką skaitė profesorius - infekcionistas A. Laiškonis. Ortopedijos problemas populiariai ir suprantamai aiškino, nagrinėjo, atsakinėjo į klausimus daktaras R. Rimdeika. Gydytojas - urologas Ž. Gudžinskas aiškino seneliams apie urologines ligas, kurios yra neišvengiamos senatvės palydovės. Didelį vaidmenį šioje veikloje vaidina Šv. Jurgio bažnyčia. Jos atstovas Kauno apskrities Bajorų draugijos kapelionas Paulius Saulius Bytautas. Kunigas P. S. Bytautas yra ir vienuolyno gvardionas. Kasmet senelių namų Dienos centro lankytojai už Šv. Kūčių stalo sėda palaiminti kunigo P. S. Bytauto arba kitų Šv. Jurgio bažnyčios kunigų. Kelis kartus per metus vienuolyno salėje, po Šv. mišių parapijiečiai pakviesti kunigo P. S. Bytauto žiūrėjo Panemunės senelių namų Dienos centro Dramos studijos vaidinamus spektaklius: S. Kymantaitės - Čiurlionienės "Kuprotą oželį", K. Binkio "Blogai kad gerai", J. Žemaitės "Trys mylimos". Paramą seneliams tęsia Kauno apskrities bajorų draugijos vadas Andrius Krivickas.

Šią labdarinę veiklą jau daugiau kaip dešimtmetį organizuoja ir yra atsakinga straipsnio autorė Kauno apskrities Bajorų draugijos Legitimacijų komisijos pirmininkė Aleksandra Gudžinskienė.