Bajorų dėmesys seneliams

 

Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, Lietuvoje pradėjo kurtis tarpukario Lietuvoje buvusios organizacijos. Tikslas buvo greičiau identifikuoti Lietuvos istoriją, suformuoti tautos mentalitetą, pakelti kultūros lygį. 1994 metais Kaune Lietuvos bajorų palikuonys įkūrė Kauno apskrities Bajorų draugiją. Pirmieji kūrėjai buvo: Janušas Kliučinskas, Irena Šulcienė, Leonas Narbutas, Jonas Monkevičius, Artūras Daujotis Rukas ir kiti. Draugijos gretose galėjo dalyvauti Lietuvos piliečiai archyviniais, bažnytiniais ar giminės išsaugotais dokumentais, įrodę savo bajorišką kilmę. Įsikūrusi organizacija išsikėlė veiklos tikslus ir uždavinius. Vienas iš prioritetinių tikslų buvo dėmesys garbaus amžiaus žmonėms. Neatsitiktinai pasirinkti buvo Kauno Panemunės senelių namai. Tuo metu juose nemažai gyveno menininkų, mokytojų bei kitų buvusių inteligentijos atstovų. Kauno Panemunės senelių namų direktorė A. Krinickienė teigiamai įvertino mūsų gerus norus ir leido lankyti senelius. Savo motiniška patirtimi bei išmintimi padėjo užmegzti draugiškus santykius, suvokti jų poreikius bei principus. Bendravimas prasidėjo minint didžiąsias metų šventes: Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, minint Motinos dieną. Šiomis progomis senoliai buvo sveikinami, apdovanojami, vykdavo labdaros koncertai. Šiuose renginiuose aktyviai dalyvavo tuo metu buvęs vadas A. Rukas Daujotis, ilgametė kanclerė I. Šulcienė, H. Matusevičius, vėliau buvę vadai: A. Prekeris, K. K. Ignatavičius ir dabartinis vadas Andrius Krivickas.
Draugystė tesėsi.Daugiau pabendravus paaiškėjo, kad seneliai norėtų pamatyti kaip atsikuria Lietuva. Tada Kauno apskrities Bajorų draugijoje buvo nutarta, kartą metuose, Šv. Kalėdų proga, aukoti pinigų sumą už kurią seneliai galėtų pakeliauti po Lietuvą. Tradicija tęsiama iki šių dienų. Bajorų draugijos gretos augo, atsirado įvairių profesijų atstovų. Daug gydytojų, kurie mielai skaitė paskaitas, dalinosi savo įgytomis žiniomis, jau iš viso pasaulio konferencijų. Šioje Draugijoje daug iškilių menininkų, dailininkų, fotografų, šokėjų, dainininkų, aktorių, muzikos pedagogų. Šitie bajorų palikuonys neliko abejingi senelių namų gyventojams. Kiekvienas savitai įnešė asmeninį indėlį. Iškilūs Kauno kultūros atstovai S. Jurskytė - Akstinienė ir D. Akstinas gerai pažįstami senelių namuose. S. Jurskytė - Akstinienė yra pirmojo Lietuvos radijo direktoriaus dukra. Ji įspūdingai papasakojo apie Lietuvos radijo kūrimo istoriją. Seneliai parodė didelį susidomėjimą ir pateikė daug klausimų. Labai profesionaliai paruoštą paskaitą skaitė D. Akstinas apie K. Donelaičio kūrybos reikšmę šiandien. Paskaita apie tremtinę Emiliją Dirsytę, kuri kūrė maldas, telkė mergaites tremtyje melstis, už ką buvo kankinama ir mirė tremtyje. Likusių tremtinių dėka jos sukurtos maldos ir giesmės pateko į užsienį ir buvo išleista maldaknygė, kuri išversta į penkiolika kalbų ir paplito po visą pasaulį. Dailininkė E. Ivaškevičiūtė išpuošė senelių namus savo tapytais paveikslais. Ji pravedė dailės ciklą "Piešiu kartu su seneliais", pasakojo apie meno subtilybes. Muzikinio teatro solistė T. Chmeliauskaitė savo skambiu balsu atliko Šopeno ir Maniuškos kurinius. Akomponuojant pianistei V. Daugirdienei koncertavo: Muzikinio teatro solistas J. Malikonis ir smuikininkė M. Neniškytė. Kauno I-os muzikos mokyklos mokytoja O. Šikšnienė su kanklininkėmis, su meile laukiamos senelių. Kanklių muzika seneliams labai patinka, o mergaitės džiaugiasi šiltu priėmimu. Kanklininkės kartu su seneliais lankėsi Seime, koncertavo, dalyvavo ekskursijoje Seimo rūmuose. Visų kartų bajorų atstovai šiltai ir nuoširdžiai bendrauja su senelių namų gyventojais ir Dienos centro lankytojais. Labai reikalingos ir mėgstamos senelių medikų paskaitos. Bajorų pastangų dėka ne kartą apie infekcines ligas ir jų profilaktiką skaitė profesorius - infekcionistas A. Laiškonis. Ortopedijos problemas populiariai ir suprantamai aiškino, nagrinėjo, atsakinėjo į klausimus daktaras R. Rimdeika. Gydytojas - urologas Ž. Gudžinskas aiškino seneliams apie urologines ligas, kurios yra neišvengiamos senatvės palydovės. Didelį vaidmenį šioje veikloje vaidina Šv. Jurgio bažnyčia. Jos atstovas Kauno apskrities Bajorų draugijos kapelionas Paulius Saulius Bytautas. Kunigas P. S. Bytautas yra ir vienuolyno gvardionas. Kasmet senelių namų Dienos centro lankytojai už Šv. Kūčių stalo sėda palaiminti kunigo P. S. Bytauto arba kitų Šv. Jurgio bažnyčios kunigų. Kelis kartus per metus vienuolyno salėje, po Šv. mišių parapijiečiai pakviesti kunigo P. S. Bytauto žiūrėjo Panemunės senelių namų Dienos centro Dramos studijos vaidinamus spektaklius: S. Kymantaitės - Čiurlionienės "Kuprotą oželį", K. Binkio "Blogai kad gerai", J. Žemaitės "Trys mylimos". Paramą seneliams tęsia Kauno apskrities bajorų draugijos vadas Andrius Krivickas.


Šią labdarinę veiklą jau daugiau kaip dešimtmetį organizuoja ir yra atsakinga straipsnio autorė Kauno apskrities Bajorų draugijos Legitimacijų komisijos pirmininkė Aleksandra Gudžinskienė.

Bajorų giminių ir herbų aprašymai

 


 SEKLIUCKIŲ GIMINĖS GENEALOGIJA

Paruošė: Kauno apskrities Bajorų draugijos narys Vitolis Sekliuckis, herbas Girnų akmuo (lenkiškai ‑ Paprzyca)

1. Pavardės kilmė ir rašyba

Pavardė Sekliuckis, kaip suprantama iš /1, 2, 3/ pateiktos medžiagos apie šios giminės kilmę ir istoriją, yra susijusi su kilmingais žmonėmis, kurie prieš 1228 metus atvyko į Lenkijos karalystę (LK) iš Šventosios Romos imperijos (ŠRI) Čekijos ar Saksonijos teritorijos. Atvykėliai apsigyveno vietovėje, pavadintoje Sekliukai (lenkiškai - Siekluki). Dabartiniu metu čia esąs kaimas vadinamas Senaisiais Sekliukais (Stare Siekluki), esantis Mazovijos (Mazowieckim) vaivadijoje, Białobrzeskim paviete. Šie žmonės nusipelnė tarnaudami tuometiniam Lenkijos valdovui Boleslovui V Droviajam. Tikėtina, kad karalius šias žemes jiems dovanojo už gerą tarnybą (autoriaus prielaida). Tuo metu (13 a.) žmonės dar neturėjo pavardžių. Jie buvo identifikuojami vardu ir kilmės vieta. Pavardės Europoje atsirado tik 15 ‑ 16 a..   

Vietovardžio Sekliukai kilmė neaiški. Jis, tikriausiai, egzistavo prieš Sekliuckių protėviams apgyvendinant šias žemes. Tačiau yra kalbininkų manančių, kad žodžio Siekluki kilmė nėra lenkiška. Pavadinimas galėjo būti perkeltas (atsineštas) iš ŠRI bei apsigyvenusiųjų suteiktas šiai vietovei. Tokią prielaidą galėtų patvirtinti ir tai, kad dabartinės Lenkijos teritorijoje yra dar dvi Sekliukais pavadintos vietovės, esančios Mazovijos ir Palenkės (Podlaskim) vaivadijose, kuriose dvarus valdė Sekliuckiai. Pirmoji išsidėsčiusi Mazovijos  vaivadijoje, Płońskim paviete. Ji seniau Abiejų Tautų Respublikoje - Lietuvos ir Lenkijos valstybėje (LLV) priklausė Wyszogrodzki pavietui. Antroji yra Palenkės vaivadijoje, Bielskim paviete. LLV ji priklausė Drohičino (Drohicki) pavietui. Reiktų pažymėti, kad ši vietovė yra buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje - Palenkėje, kuri nuo 1274 iki 1569 metų priklausė LDK. 1520 - 1795 metais Drohičinas buvo Palenkės vaivadijos centras.

Išvada. Sekliuckių pavardė yra susijusi su vietovardžiu Sekliukai.

Sekliuckių protėviai, atvykę iš ŠRI į LK ir LDK, ilgainiui išsibarstė po pasaulį ir apsigyveno Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, JAV, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Jų pavardė, priklausomai nuo šalies bei laikotarpio, buvo įvairiai užrašoma. Pavyzdžiui, Lietuvoje - Sekliuckis, Sekliucianas, Sekluckas, Siekluckas; Lenkijoje - Sieklucki, Sieklicki, Siekluk, Seklucjan; Sovietų Sajungoje ir Rusijoje - Siaklioutskis, Секлюцкиc, Сяклюцкиc, Секлуцкий, Секлицкий, Секлюцкий. Dabartinėse Lietuvos Respublikos istorinėse ir kitose knygose vartojama rašyba: Sekliuckis, Sekliucjan, Sekluckiai (čia, tikriausiai, buvo remiamasi šaltiniais, užrašytais lotynų kalba) bei Siekluckiai (čia, tikriausiai, buvo remiamasi šaltiniais, užrašytais lenkų kalba).

Išvada. Šios giminės žmonės turėjo ar turi pavardę su bendra šaknimi Siekl (lenkiška transkripcija) ar Sekl (lotyniška (lietuviška) transkripcija).

2. Žymesni giminės atstovai, jų sąsajos su Lietuva, veikla ir palikimas

Lietuvos Respublikoje šiuo metu gyvena šie Sekliuckiai: 10-osios kartos atstovai - Vitolis ir Danutė (Bulzgienė), 11-osios - Audrius ir 12-osios - Kristupas bei Paulius. Sekliuckių genealoginio medžio lietuviškosios šakos pradininku laikomas Leonardas Sekliuckis (Leonard Sieklucki), kuris gimė ~ 1610 m. ir valdė dvarą Sekliukuose, Drohičino paviete /2, 3/. Dabartinės Lietuvos teritorijoje Sekliuckiai valdė Bražuolės, Malachovičių, Pavlovo, Bargailių, Martinaičių, Viktorinos, Streželicos, Gornostajiškių dvarus ar palivarkus. Jų visų, išskyrus Gornostajiškių, pastatų neišliko.

Gornostajiškių dvaro ansamblis - Lietuvos Respublikos vietinės reikšmės architektūros paminklas /4, 5/. Manoma, kad seniau ši vietovė vadinosi Eišiškėmis. Vietovardis pasikeitė į Gornostajiškes 16 a., kai apylinkes pradėjo valdyti žymus LDK didikas, valstybės iždininkas I. Hornostajus. Vėliau Gornostajiškių dvaro žemė atiteko kitiems šeimininkams, tačiau vietovės pavadinimas nebesikeitė. 18 a. pab. dvaras priklausė Eišiškių maršalkai Stanislovui Marcinkevičiui. Jo užstatytą dvarą 1798 m. už 160000 auksinų nusipirko Eišiškių maršalka Juozas Sekliuckis (Jozef Sieklucki)19 a. pirmoje pusėje Sekliuckiai sukūrė naują ansamblį su mūriniais pastatais ir parku. Dvaro rūmų fragmentas parodytas 1 pav.

 

1 pav. Gornostajiškių dvaro rūmai.

1880 m., mirus savininkui atsargos majorui Liucijonui Sekliuckiui (Lucjan Sieklucki), dvaras atiteko 4 mažamečiams sūnums. 1887 m. dvaras turėjo 1082 dešimtines (~1180 ha) žemės, iš jų 400 (~440 ha) sudarė miškai ir pelkės /5/. Sovietai Sekliuckių turtą nacionalizavo, o dvaras daugelį sovietų valdžios metų buvo kolūkio "Lenino priesakai" centras /3/. 1982 m. kolūkio lėšomis ir jo pirmininko Broniaus Skiauterės iniciatyva priešais rūmus atidengtas paminklas lietuvių raštijos pradininkui Stanislovui Rapolioniui, kilusiam iš Eišiškių /5/. Deja, atgimimo metais buvo pavogtas paminklo bronzinis biustas.

Tikėtina, kad Sekliuckiai buvo vieni iš Eišiškių bažnyčios fundatorių. Eišiškių bažnyčios šventoriuje yra, kaip rašoma /6/, romantiškos kapinės, kuriose ypač išsiskiria dvarininkų Sekliuckių kapai (žr. 2 pav.). Čia palaidoti šios giminės atstovai Vincentas Sekliuckis (Wincent Sieklucki), jo žmona Marija, jų sūnus Liucijonas ir kiti. Juos trumpai apibūdinsime. Liucijonas Sekliuckis (1823 – 1880) baigęs karo institutą tarnavo kariuomenėje. Pradėjo tarnybą 1842 m. Lietuvos ulonų pulke. Baigė tarnybą 1874 m. būdamas majoras. Apdovanotas ordinais ir medaliais. Baigęs karinę tarnybą gyveno Vilniuje /3/. Liucijono tėvas Vincentas 1820 m. paveldėjo Gornostajiškių dvarą iš savo tėvo Juozo, nupirkusio, kaip minėta, šį dvarą. Vincentas Sekliuckis (1793 - ~1864) buvo Lydos miesto teismo pirmininkas. Už paramą 1863 m. sukilėliams, kurią teikė Vincentas Siekliuckis, caro valdžia dvarą sekvestravo /3, 7, 8/. Vincento žmona - Marija (Ona) Jundzilaitė (Maria (Anna) Jundzill) (~1790 – 1844), jos herbas "Gulbinas" (Łabędź).

2 pav. Sekliuckių kapai Eišiškių bažnyčios šventoriuje.

Išvardinsime kai kuriuos Sekliuckius, kurie anksčiausiai (15 - 16 a.) buvo minimi rašytiniuose šaltiniuose. Šaltinyje /7/ aprašomi šie herbą Kuszaba turintys Sekliuckiai: a) Jonas Sekliuckis (Jan Sieklucki) (~1470 - ~1520), jo žmona – Katarzyna Bobrkowska z Bobrku (herbas Doliwa) (~1480 - ~1530); b) Jonas „Kopačius“ Sekliuckis iš Sekliukų (Jan "Kopacz" Siekliczki de Siekluki) (~1480 - ?); c) ? Sekliuckis (Sieklicki) (~1490 - ?), gyvenęs Plocko žemėje, jo sūnus - Valentas Sekliuckis (Walenty Sieklicki) (? - ~1549); d)Ona Sekliuckytė(Anna Sieklucka) (~1520 - ~1570), jos vyras ‑ Hieronim Chrościechowski z Chrościechowa (herbas Bończa) (~ 1510 ‑ ~1560); e) Sofija Sekliuckytė(Zofia Sieklucka) (~1530 - ~1570), jos vyras ‑ Stanislaw Cedrowski z Cedrowic (herbas Odrowaz) (~ 1540 - ~1590);f) Mikalojus Sekliuckis (Mikołaj Sieklucki) (~1540 - ~1590), jo žmona Barbara Brzeska (herbas Topór) (~1550 ‑ ~1600), duktė Jadvyga Sekliuckytė (Jadwiga Sieklucka) (~1580 - ~1620) bei jos vyras Maciej „Drab“ Laskowski z Laskow (herbas Trzaska) (~1540 - 1590).

Šaltinyje /9/ aprašomi (lotynų kalba) Drohičino paviete Sekliukuose gyvenę Sekliuckiai, kurių dvaro žemės ribojosi su Wygonow dvaro žemėmis. Įvairių metų įvairiuose aktuose minimi šie, taip pat Kuszaba herbą turėję, asmenys: 1543 m. - Leonardas (Leonardus), Zigmantas (Sigismundus), Stanislovas (Stanislaus) ir Adomas (Adam) Sekliuckiai (de Siekluki); 1546 m. - Motiejaus Sekliuckio (Mathiae Sieklucki) žmona Elena (Helena), Jurgio Zelepuchos (Georgii Zielepucha) duktė; 1567 m. - Elenos ir Motiejaus Sekliuckių sūnus Mykolas (Nicolaus); 1595 m. Albertas Sekliuckis (Albertus Sieklucki) - Drohičino pakamaris (succamerarius Drohiciensis) ir Bransko rotmistras (capitaneus Branscensis).

Šaltiniuose /7, 10/ minimas Jokūbas Sekliuckis (Jakub Sieklucki), kuris dar žinomas kaip Jonas Vanagas iš Sekliukų (Jan Jastrzębiec z Siekluk). Jo herbas buvo arba Jastrzebiec /7/, arba Trzaska /10/. Jonas, tikriausiai, gimė ~ 1450 m. Senuosiuose Sekliukuose, o mirė 1512/02/28 (palaidotas Krokuvos katedroje). Jo žmona Agnieszka Beata Tęczyńska, o tėvai - Jakub (Jaszek) z Siekluk (gimęs ~ 1420 m.) ir Anna z Bieździecy. Jokūbas Sekliuckis buvo žinomas karališkasis bajoras (lenk. dworzanin królewski) ir ėjo įvairias pareigas: princesės Elžbietos vyriausiojo prievaizdo (lenk. ochmistrz królewny Elżbiety); Krokuvos burggrafo (lenk. burgrabia krakowski); 1502 m. - Biecko kašteliono (lenk. kasztelan Biecki); 1505 m. ‑ kašteliono Wojnicki. 1502 m. jis pasirašė Aušvico kunigaikštystės (lenk. księstwa Oświęcimskiego) privilegijas, o 1512/02/10 (ar 1511/12/02 ) ‑ priešvestuvinę Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Barboros Zapolya (Barbary de Zapolie),Vengrijos magnato Stepono Zápolya dukters, sutartį. Seimo reikalavimu, siekiant užtikrinti gynybinę sutartį ir sulaukti įpėdinio, 1512 m. Žygimantas vedė Barborą. Ji mirė po trejų metų ir susilaukė tik dukterų.

Dar vienas ankstyvasis Sekliuckių giminės atstovas yra susijęs su Lietuvos istorijos svarbiu įvykiu - pirmąja spausdinta knyga. Tai Jonas Sekliucianas (Janas Seklucjanas, Seklucianas, Sekliucjan) (Jan Seklucjan, Johann Seklucian, Seklucyan, Seclucian, Seclucianus, Ceclucian, Sekluczian, Jan z Siekluk, Sieklucki) (1500 ar 1510 – 1570 ar 1578), kuris gimė Mazovijos vaivadijoje jau minėtuose Senuosiuose Sekliukuose ar Sekliukuose /7, 11/. Nors /12/ rašoma, kad jis gimė apie 1510 ar 1515 m. Bydgoščiuje, Lenkijos šiaurėje, tačiau žymiai patikimesnis pirmasis variantas.

Jonas Sekliucianas - reformacijos veikėjas: rašytojas, knygų parengėjas ir leidėjas, liuteronų kunigas. Jis 1536 - 1538 m. studijavo Leipcigo universitete, po to pamokslavo Poznanėje. 1543 m. J. Sekliucianas atvyko į Karaliaučių, kur, globojamas Prūsijos kunigaikščio Alberto (Albrechto) Brandenburgiečio (Jogailaičių kilmės /13/), ėmėsi aktyvios leidybinės veiklos. Jis parengė ir išleido pirmuosius protestantiškus veikalus lenkų kalba - Krikščioniško tikėjimo išpažinimą (1544), Mažąjį katekizmą (1545), Didįjį katekizmą ir giesmyną (1547), Naująjį testamentą (1551 - 1553), Postilę (1556). Karaliaučiuje J. Sekliucianas artimiau susipažino ir su lietuviškos raštijos veikėjais: Abraomu Kulviečiu ir Stanislovu Rapolioniu. Pastarasis ypač rėmė kūrybinį J. Sekliuciano darbą.

Įdomus momentas - Gornostajiškių dvaro parke stovi paminklas tame krašte (netoli Eišiškių) gimusiam S. Rapolioniui. Šį dvarą valdė Sekliuckiai, tačiau, kaip minėta, tik nuo 18 amžiaus pabaigos.

J. Sekliucianas 1550 m. gavo Šv. Mikalojaus bažnyčią Šteindame (Knypavoje - Karaliaučiaus miesto rajone). 1556 m. lankėsi Vilniuje. Mirė 1578 m. Karaliaučiuje. J. Sekliuciano raštai turėjo įtakos lietuvių raštijos pradininkams, gyvenusiems ir kūrusiems Mažojoje Lietuvoje. Svarbiausia yra tai, kad 1547 m. išėjusios pirmosios spausdintos knygos lietuvių kalba - Martyno Mažvydo "Katekizmo" pagrindinė dalis buvo išversta iš lenkiško katekizmo, išspausdinto 1545 m. Karaliaučiuje, Hanso Weinreicho spaustuvėje /12, 13, 14/. Beje, toje pačioje spaustuvėje atspausdinta ir M. Mažvydo knyga.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus fonduose saugomas vienintelis iki šiol žinomas šio J. Sekliuciano Mažojo katekizmo "Katechismu text prosti dla prostego ludu" egzempliorius (saugojimo šifras: L-16/61/4), į mokslinę apyvartą sugrąžintas 1997 metais. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija Vrublevskių bibliotekoje saugomą J. Sekliuciano parengtą katekizmą pripažino regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukė į UNESCO pragramos "Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalinį registrą (liudijimo registracijos Nr. 25) /12/.

Toliau aprašysime žymesnius Sekliuckių giminės atstovus ‑ LLV valstybinės valdžios pareigūnus: a) jau minėtas Jokūbas Sekliuckis ‑ karališkasis dvariškis, burggrafas ir kaštelionas; b) jau minėtas Albertas Sekliuckis – Drohičino pakamaris (1595 m.); c) Vaitiekus Sekliuckis (Wojciech Sieklicki) - 1591 metais buvo Drohičino pavieto pakamaris /2, 3, 7, 8, 10/; d) Tomas Jurgis Sekliuckis (Tomasz Jerzy Sieklucki) (? - 1675) - buvo Palenkės vaivadijos Drohičino žemės pastalininkis. Valdė dvarus Gardino ir Drotcko (rus. Дротцком) pavietuose, juos 1620 m. pardavė /8/. Jis po pirmojo Chotyno mūšio (1621 m.), kuriame LDK didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama LLV kariuomenė nugalėjo turkus, persikėlė iš Palenkės į LDK /10/. 1671 m. buvo Lydos pavieto pataurininkis, turėjo Lydos paviete Krasulin ir Brzozowce dvarus /3, 7, 8/. Tomas Jurgis yra pradininkas vienos iš Sekliuckių giminės šakų /8/. Jo pirmoji žmona J. Zdanavičiūtė (J. Zdanowicz), o antroji - Barbora Konstancija Skorobohataitė (Barbara Konstancja Skorobohata); e) Aleksandras Sekliuckis (Aleksander Sieklucki) (? - ?) (Tomo Jurgio (žr. d)) sūnus iš pirmos santuokos (su J. Zdanavičiūte) /8, 10/) - Wizki pataurininkis, tarnavo prie Piatigorsko etmono Paco vadovaujamuose pulkuose. Jis dalyvavo antrame Chotyno mūšyje (1673 m.), kuriame karaliaus Jono Sobieskio armija įveikė turkus ir sulaikė jų veržimąsi į LLV /2, 3, 7, 8, 10/; f) Stanislovas Sekliuckis (Stanisław Sieklucki) (1750 - ?) buvo Palenkės iždininkas. Jo žmona ‑ AnelėMalinskaitė (Aniela Malińska), Minsko įgulos viršininko dukra /2, 7/. Pradžioje Stanislovas gyveno Palenkėje, valdydamas dvarą Ostašiuose (Oztaszy), kurį visą 1776 m. išpirko iš savo brolių. Vėliau Lietuvoje valdė Bražuolės (Zaleszczyzna) dvarą (netoli Galvės ežero) ir Malachovičių (Melachowieze) palivarką /2, 8/; g) Juozas Sekliuckis (Józef Sieklucki) (? - ~1820) buvo Lydos pavieto rotmistras, Lydos teisėjas, Eišiškių maršalka. 1798 m., kaip rašyta, išpirko užstatytą Gornostajiškių dvarą. Taip pat valdė Streželicos (Strzelica) dvarą (netoli Eišiškių), vėliau ir Toločkų dvarą Gardino paviete. Jo žmona - A. Komaraitė (A. Komar) /5, 8/; h) Juozas Ignotas Sekliuckis (Józef Ignacy Sieklucki), Stanislovo (žr. f)) sūnus (1778 - ?) - 1808 m. Trakų iždininkas, Trakų žemės teismo pirmininkas, 1815 m. žemutinio Vilniaus žemės teismo asesorius, 1829 m. aukščiausiasis teisėjas (lenk. sędzia graniczny), valdė Bražuolės dvarą. Jo žmona – BarboraOzovskaitė (Barbara Ozowska) /2, 7, 8/.

Reiktų apibūdinti ir dar vieną asmenybę - Barborą Sekliuckytę (Kostrovickienę) (Barbara z Siekluckich Kostrowicka) (? - 1786). Jos pirmas vyras buvo Rylė (Rylle), o antrasis - Samuelis Kostrovickis (Samuel Kostrowicki), tėvas - Vaclovas Sekliuckis (Waclaw Sieklucki), kuris LLV turėjo įvairias žemių pareigūno pareigas – Lydos pavieto sargybinio, miesto raštininko ir medžioklio /7/. Pati Barbora buvo miesto raštininkė ir Lydos pavieto medžioklė, taip pat Vilniaus Šventosios Dvasios (Dominikonų) bažnyčios fundatorė /3/. Šios bažnyčios požemiuose ji ir palaidota. Prie įėjimo į bažnyčią yra paminklinė plokštė, kurią motinai padarė jos sūnus Konstantinas Rylė. Plokštės nuotrauka pateikta 4 pav., o Šv. Dvasios bažnyčios fragmentas - 3 pav. Paminklinė plokštė, kaip ir pati bažnyčia, yra saugomi Lietuvos meno ir architektūros paminklai.

           

3 pav. Šv. Dvasios bažnyčia Vilniuje. 4 pav. Barboros Sekliuckytės (Kostrovickienės) paminklinė plokštė.

Toliau aprašysime įdomią istoriją: trijų žinomų amenybių - Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto (1769 - 1821), jo sūnaus Napoleono II (pilnas vardas pranc. Napoléon François Charles Joseph Bonaparte) (1811 m. Paryžius - 1832 m. Viena) ir žymaus prancūzų poeto Gijomo Apolinero (pranc. Guillaume Apollinaire) (1880 - 1918) galimus ryšius, taip pat kokį vaidmenį čia turėjo Melanija Kostrovickaitė (Melania Kostrowicka), kurios prosenele buvo minėta Barbora Sekliuckytė.

Sekliuckiai giminiavosi su Kostrovickiais, kurių giminės žymiausias atstovas yra žinomas prancūzų poetas Apolineras, t. y. - Apolinarijus Kostrovickis (Apolinary Kostrowicki) /3, 15/. Barbora Sekliuckytė su savo antruoju vyru Samueliu Kostrovickiu (1729 - 1780) turėjo sūnų Onufrijų (Onufr) (~1760 - ?) ir anūką Samuelį (1788 - 1859). Samuelis Kostrovickis su žmona OnaZaleskaite (Anna Zaleska) susilaukė dukters Melanijos.

 Melanija Kostrovickaitė, išlavinta literatūros, istorijos, kalbų srityse, muzikos ir tapybos mene, buvo paimta į Vienos dvarą, Šionbruno rūmus (vok. Schloss Schönbrunn), pas Napoleono antrąją žmoną Mariją Luizą Austrę (pranc. Marie - Louise d'Autriche) (1791 - 1847) /15/. Čia Melanija sutiko Napoleono ir Marijos Luizos sūnų Napoleoną II - antrąjį Prancūzijos imperatorių, turėjusį pravardę Ereliukas.

Napoleono vedybos su Austrijos imperatoriaus Pranciškaus II dukra buvo grynai politinės, jis siekė susigiminiuoti su Habsburgų dinastija ir turėti įpėdinį. Iš karto po gimimo sūnus gavo Romos karaliaus titulą, bet Napoleonui 1814 m. ir 1815 m. palikus jam imperatoriaus sostą Prancūzijoje, didelio pritarimo nesulaukė, jiems pasipriešino ir valstybės nugalėtojos. Ereliukas valdė tik 15 dienų - nuo 1815 m. birželio 22 d. iki 1815 m. liepos 7 d. Ereliukas augo senelio rūmuose Vienoje, jam buvo suteiktas Reichštato (Reichstadt) kunigaikščio titulas, iki 1830 m. nežinojo, kas tikrasis jo tėvas. Su Napoleonu II viltis siejo bonapartistai, bet 1830 m., nuvertus Prancūzijos karalių Karolį X, Napoleonas II jau buvo pernelyg silpnas, kad galėtų užimti sostą - jis sirgo ir anksti mirė (21 metų). Beje, jo pomirtinė kaukė eksponuojama Vienos Šionbruno rūmuose.

Vienos dvareMelanija ir Ereliukas susipažino. Apie Ereliuką Melanija senatvėje yra pasakojusi sūnėnui Marcelijui (Marcin) Kostrovickiui (brolio Liucijono, kuris buvo vedęs Juzefą Sekliuckytę (Jozefa Sieklucka), sūnui), dovanodama jam ne tik savo tapytus paveikslus, bet ir piešinius, akvareles bei aliejumi tapytus kūrinius su Reichštato kunigaikščio parašu /15/.

Melanija ir Ereliukas tapo meilužiais. Jiems gimė sūnus, kurį 18 - metė Melanija pagimdė Italijoje, atsidūrusi ten neišaiškintomis iki galo aplinkybėmis. Pavainikiu - imperatoriškojo kraujo vaiku - pasirūpino ir jis buvo auklėjamas (už Kostrovickių pinigus) Vatikane. Vėliau Melanija grįžo į Lietuvą, gyveno tėvo dvare. O jos ir Ereliuko anūkas - pavainikio sūnaus Italijoje gimęs sūnus - ir tapo Apolineru. Taigi Napoleonas būtų Apolinero prosenelis /15/. Tačiau ši versija nėra akivaizdžiai patvirtinta, nes iki šiol buvo teigiama, kad Apolineras yra kitos Kostrovickaitės (iš kitos giminės ir priklausančios kitam herbui) – Mykolo Kostrovickio (Michal Kostrowicki) dukters Andželikos (Angelika) nesantuokinis vaikas, gimęs Romoje, jo tėvas tiksliai nežinomas.

3. Giminės herbas

Laikui einant Sekliuckių giminės atstovai turėjo tris herbus:Jastrzębec, Trzaska ir Kuszaba /7, 10/. Reikia pažymėti, kad giminės šaka, turėjusi Jastrzębec herbą išnyko 15 amžiuje. Lietuviškoji Sekliuckių giminės šaka susijusi su Kuszaba herbu (jis dar turivardą Paprzyca). Todėl toliau nagrinėsime šį herbą, įvertindami ir tai, kad jo atsiradimas susijęs su dar vienu svarbiu Lietuvos istorijai įvykiu - pirmuoju jos vardo paminėjimu.

Herbas aprašomas taip: baltos spalvos skyde yra sidabrinės spalvos girnų akmuo su verpstu (geležte), o virš herbo šalmo yra aštuoni šuniukai, t. y. šalmo papuošale ‑ 8 šuniukai /1/. Reikia pažymėti, kad heraldikoje balta arba sidabrinė spalva simbolizuoja turtą, dorumą, skaistumą, nekaltybę, taiką ir nuoširdumą, o girnų akmuo - žmonių bedravimą. Šio herbo atvaizdas pateiktas 5 pav.

5 pav. Girnų akmens herbas.

Šaltinyje /1/ pateiktame herbo aprašyme jo pavadinimas yra Papžica (Paprzyca), nurodomi ir trys alternatyvūs pavadinimai: Kuszaba, Ruchaba ir Bychava bei 24 heraldinės giminės. Taip pat pažymima, kad Horodlės unijos (1413 m.) metu šis herbas Bychava buvo suteiktas LDK didikui Mantautui (Monstold). Herbo pavadinimas Paprzyca į lietuvių kalbą verčiamas kaip "girnų akmens verpstas" ("girnų akmens geležtė"). Todėl vietoje žinomo Lietuvoje herbo pavadinimo "Papžica" galėtų būti "Girnų akmuo" (autoriaus pasiūlymas).

Šaltinyje /16/ herbo pavadinimas yra Kuszaba. Čia teigiama, kad herbas atneštas (į LK) iš Čekijos. Šaltinyje /17/ aprašomas herbas turi vardą Kuszaba ir 7 heraldinesgimines: Grochowski, Iwicce, Lochowski, Nieprzecki, Siekluccy, Strusienski, Warszewicki. Jei palygintume /1/ pateiktą heraldinių giminių sąrašą su šiuo, tai matytume, kad jie skiriasi ne tik bendru šeimų skaičiumi heraldinėje giminėje, bet ir sudėtimi: šeima gali būti ir viename, ir keliuose sąrašuose. Be to, kai kurių šeimų pavardės skirtingai užrašomos, pavyzdžiui, Sieklucki, Siekluccy ir Sieklicki, Bokum ir Bokun, Lubowicki ir Lubowiecki ir pan. Šaltinyje /18/ nurodomi dar tokie galimi šio herbo pavadinimai: Kuscawa, Ruczaba. Čia aprašyti keturi Girnų akmens herbo variantai, kurie parodyti 6 pav.

6 pav. Girnų akmens (Papžicos) herbo variantai.

Pirmajame variante (Paprzyca I) rašoma, kad anksyvojo renesanso skydas yra sidabrinės, o girnų akmuo - pilkos spalvos. Šalmo papuošale viršutinėje eilėje vienos šuniukų poros galvos nukreiptos į dešinę, kitos poros - į kairę, o apatinėje eilėje: vieno šuniuko - į kairę, o kitų trijų ‑ į dešinę. Čia /18/ rašoma, kad šis herbas yra labai senas ir taip aprašytas Jono Dlugošo (1415 - 1480) "Brangenybėse" (w "Klejnotach” "lugoszowych /19/), kur pavadintas Kuczaba arba Kuszaba. Knygoje rašoma (lotyniškai): "Kuszaba. Cuius insignia lapis molaris griseus cum ferrea paprzicza in albo campo." Išvertus: "Kušaba. Kur ženklas yra pilkas girnų akmuo su geležiniu verpstu baltame lauke”. Tačiau pažymima, kad Dlugošas savo kitame veikale "Liber benefiorum" teigia herbo skydą esant mėlynos spalvos. Taip pat rašoma, kad arsenalo herbyne nurodoma balta skydo spalva. Teigiama, kad viduramžių teismų raštuose herbas pavadinimu Kuscawa paminėtas jau 1397 metais, pavadinimu Rakwicz - 1580 m., o pavadinimu Paprzyca - 1554 m. Lenkijoje rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą 1622 m. paminėta, kad Sekliuckiai turi herbą pavadinimu Paprzyca.

Antrojo varianto (Paprzyca II) vėlyvosios gotikos skydas yra raudonos spalvos, o girnų akmuo - sidabrinės spalvos. Šalmo papuošale viršutinėje, kaip ir apatinėje, eilėje vienos šuniukų poros galvos nukreiptos į dešinę, o kitos poros - į kairę.

Trečiojo varianto (Paprzyca III) vėlyvosios gotikos skydas yra analogiškas antrajam, bet čia girnų verpstas ne vertikalus, bet horizontalus. Šalmo papuošale šuniukų galvos po keturias yra dvejose įstrižinėse kolonose: kairinėje kolonoje šuniukų galvos nukreiptos į kairę, dešininėje - į dešinę.

Ketvirtojo varianto (Paprzyca IV) anksyvojo renesanso skydas yra baltos spalvos, o girnų akmuo - sidabrinės spalvos. Čia herbas neturi šalmo ir jo papuošalo.

Pirmasis žinomas ir aprašytas herbo (jo skydo) turėtojas (Kuczaba ar Kufzaba pavadinimu), kaip teigiama /1/, buvo Ričardas iš Saksonijos, Kamensko vyskupas (Richard rodem z Saxonji, biskup Kaminski), kuris mirė 1170 metais. Tai užrašyta Miechovo vienuolyno analuose, kurie apima 947 – 1434 metus /20/. Nufotografuotas fragmentas, kuriame aprašomas šis faktas, pateiktas 7 pav.

7 pav. Įrašas apie pirmąjį herbo turėtoją.

Išvados. a) herbo atvaizdas ir pavadinimas gali būti įvairus, tačiau visada herbo skyde yra girnų akmuo su verpstu, o šalmo papuošale - 8 šuniukų galvos; b) dažniausiai vartojami šio herbo pavadinimai yra Paprzyca (lietuviškai Papžica, siūlomas - Girnų akmuo) ir Kuszaba; c) herbas atsirado 12 a. pradžioje (prieš 1150 metus). Herbo atsiradimo vieta - ŠRI (Saksonija). Tai, kaip matyti iš herbo atsiradimo metų, yra labai senas herbas. Priminsime, kad Europoje pirmieji herbai atsirado 12 a. 2 - me ketvirtyje; d) herbas į LK buvo atneštas iš Čekijos. LK jis pasirodė prieš 1228 m., o po 1249 m. perėjo karaliaus žinion; e) herbas LDK oficialiai pasirodė 15 a. pr. po Horodlės unijos (1413 m.), "įskiepijus" į jį Mantautų šeimą. Tačiau Sekliuckių protėviai apsigyventi LDK (Palenkėje), atsinešdami herbą, galėjo jau 13 a. pabaigoje - 14 a. pradžioje. Herbo heraldinėje giminėje Sekliuckiai buvo vieni iš pirmųjų, kurie gavo šį herbą.

Toliau panagrinėsime herbo atsiradimą. Šaltinyje /1/ pateikiama tokia herbo legenda. Viena kilminga Čekijos dama sužinojo, kad jos pavaldinė pagimdė trynukus. Ponia apkaltino ją paleistuvavimu ir žiauriai nubaudė, nes manė, kad taip negali būti – nuo vieno vyro viena moteris negalinti pagimdyti iš karto tiek vaikų. Dievo, kuris gina nekaltuosius, valia labai greitai ir toji ponia pagimdė devynis sūnus. Ponia, ar iš gėdos, ar bijodama vyro rūstybės, liepė bobai aštuonis sūnus paskandinti artimiausioje upėje ir tik vieną sūnelį palikti auklėti. Ponios vyras tuo metu buvo išvykęs. Tačiau Dievo valia jis grįžo kaip tik tuo momentu, kai boba nešė vaikus į mirtį. Jis paklausė bobos, ką ji nešanti. Toji atsakiusi, kad jai liepta paskandinti šuniukus. Ponas iš smalsumo paklausė, ar tarp jų nėra tinkamo medžioklei. Boba parodė, ką turinti. Ponas, pamatęs vaikelius ir sužinojęs viską apie šį įvykį, prisakė malūnininkui sūnus slapta auginti. Kai vaikai paaugo, ponas pasikvietė svečių bei kaimynų ir paklausė jų, ko nusipelno nužudžiusi savo vaikus motina. Visi tokią motiną pasmerkė mirčiai. Ir tuomet tėvas liepė, kad atvestų jo „šuniukus“. Ir atvedė ten aštuonis vienodos plaukų spalvos jaunikaičius, panašius kaip vienas eisena, veidu ir kūnu. Ponas savo sukviestiesiems papasakojo, kas tiems jaunikaičiams nutiko. Tuomet kreipėsi į žmoną, sakydamas, kad už savo padarytą nuodėmę ji nusipelno didelės bausmės, bet ją saugo pats Dievas, jam turinti dėkoti už šventą apsaugą. Ar šio įvykio atminimui, ar padėkai išauginusiam vaikus malūnininkui,ponas papuošė šiuo ženklu herbą - čia autoriai neturi vieningos nuomonės.

Šis pasakojimas turėtų būti traktuojamas (taip, kaip ir pavadintas) kaip legenda ar pasaka. Tačiau ir kitu žvilgsniu pažvelgti į šį pasakojimą, kaip realiai įmanomą įvykį, siūlytų internete (žiūrėta 2014.09.24) rasta ši informacija.

Devynis vaikelius 1971 m. birželio 13 dieną Sidnėjuje, Australijoje, pagimdė Geraldine Brodrick. Nė vienas iš jų neišgyveno. Devynetukas gimė ir 1999 kovo 26 dieną Malaizijoje, tačiau ir šie vaikučiai mirė vos po šešių valandų gyvenimo. Kur kas sėkmingesnio likimo sulaukė amerikietės Nadyos Suleman pagimdytas ir išgyvenęs aštuonetukas.

Jei traktuotume herbo legedoje aprašytą įvykį kaip realiai buvusį, tuomet į kilmingųjų luomą, suteikus jau išnagrinėtą herbą, galėjo būti įvestas malūnininkas ir/arba jo išauginti 8 vaikai (autoriaus prielaida). Aprašytą įvykį artinti prie realybės galėtų ir toliau pateikiama informacija.

Šaltiniuose /21, 22/ pristatomos dvi vokiečių legendos apie vienu metu gimusius 9 kūdikius.

Herbo legendoje /1/ aprašytą ponios vyrą pirmoje legendoje /21/ atitinka konkretus asmuo - grafas Gebhard I (lietuviškai - Gebhardas), kuris 970 - 1017 metais gyveno ŠRI, Saksonijos mieste Querfurt (lietuviškai – Kverfurtas) ir buvo vedęs N. von Wettin (Burchard von Massengam dukterį). Gebhardas iš Kverfurto turėjo brolį Brunoną - šventąjį Brunoną (Bonifacą) (Brun von Querfurt (Bonifacius)) (974 - 1009), arkivyskupą ir vienuolį. Reiktų priminti, kad su šv. Brunonu susietas pirmasis (1009 m.) Lietuvos vardo paminėjimas Kvedlinburgo analuose: "[1009 metais] šventasis Brunonas, vadinamas Bonifacu, vienuoliktais savo atsivertimo metais Rusijos ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą su 18 saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų" /13/.

Taigi pirmoje legendoje rašoma, kad 9 vaikus pagimdė grafo Gebhardo iš Kverfurto žmona, kuri buvo kilusi iš Saksonijos. Pasilikusi pirmąjį stipriausiąjį kūdikį, likusius 8 vaikus ji liepusi savo tarnaitei prigirdyti tvenkinyje, tarnaitė juos nešusi variniame katile. Ją sutiko ne Gebhardas, bet besimeldžiantis prie šaltinio šv. Brunonas. Sužinojęs tiesą, šv. Brunonas pakrikštijo katile esančius vaikus, suteikdamas jiems Brunono vardus. Jis prisaikdino tarnaitę tylėti, o vaikus atidavė lojaliems žmonėms. 9 - ajam pasiliktam vaikui buvo duotas Burkhart vardas. Vėliau jis tapo ŠRI imperatoriaus Lotaro (Lothar) (1075 - 1137) seneliu.

Šv. Brunonas, prieš išvykdamas į užsienį, saugota paslaptimi pasidalino su broliu Gebhardu, liepęs apie tai nesakyti žmonai. Pastaroji labai išgyveno dėl, jos manymu, įvykdyto nusikaltimo. Kai Gebhardas parodė išgelbėtus ir paaugintus vaikus, tai nepaliko žmonos visiškai nenubaudęs. Jai buvo liepta apsiauti iki raudonumo įkaitintais geležiniais batais. Šie batai ir krikšto katilas vis dar eksponuojami Kverfurto bažnyčioje. Šiandien šaltinis vadinamas Brunono šaltiniu, o tvenkinys, kuriame vaikai turėjo būti nuskandinti, –Vilko tvenkiniu.

Antroje panašioje legendoje /22/ konkretūs personažai nenurodomi, išskyrus tai, kad pono „vaidmenį atlieka“ nekonkretus grafas Brunonas iš Kverfurto.

Išvada. Vokiečių viduramžių legendose aprašomas įvykis, kada grafo iš Kverfurto žmona pagimdo devynetuką, bando paskandinti aštuonis kūdikius, ir juos išgelbsti jos vyras arba šv. Brunonas iš Kverfurto. Šios legendos labai panašios į herbo legendą.

Kad mūsų aprašyto herbo atsiradimas susietas su Kverfurtų gimine dar labiau byloja šaltinyje /1/ aprašyti tokie faktai. Prūsijos istorikai Cristoph Hartknoch (1644 - 1687) ir Caspar Henneberger (1529 - 1600), nagrinėdami Petro Dusburgiečio parašytą (1324 - 26 metais) "Prūsijos žemės kroniką" /23/ (Petri de Dusburg. Chronicon terrae Prussiae“) (Hartknoch in animadv. ad Duisburg Chronicon Prussiae. p. 3, cap, 227 z Hennebergera), nustatė, kad panaši istorija nutiko su Juta (Jutta) - brolio (vienuolio) Meinhardo (de fratre Menecone) Sakso iš Kverfurto (Meinhard de Querfurt) (prieš 1240 - 1299) motina. Meinhardas nuo 1288 iki 1299 metų buvo Kryžiuočių ordino magistras (tryliktasis).

Taigi /1/ rašoma, kad Juta pagimdė devynetuką, pasiliko auginti tik Meinhardą, o kitus aštuonis kūdikius liepė nuskandinti. Vaikelius išgelbėjo Jutos vyras. Ji, išaiškėjus tiesai, prašė atleidimo ir tapo vienuole.

Tikslių duomenų apie Jutą nepavyko nustatyti. Tai galėtų būti Juta iš Saksonijos (Jutta Valdemarsson av Danmark). Ji gimė 1223 m. Sachsen‘e (Saksonijoje), mirė prieš 1267 m. Pradžioje buvo Danijos karaliaus Eric IV žmona, vėliau antrą kartą ištekėjo už Burchard VIII von Querfurt - Rosenburg, Magdeburgo burggrafo (Burrgraf of Magdeburg), tapdama jo pirmąja žmona. Tačiau rastoje apie Jutą informacijoje neužsimenama ją turėjus sūnų Meinhardą. Kita galima Meinhardo motinos versija: Jutta von Saxe - Wittenberg (? - ~ 1267) - antroji Burchard IV von Querfurt ‑ Magdeburg (1186 - 1243 ar 1246) žmona.

Išvada. Pilnas herbas, t.y. su herbo papuošale esančiais aštuoniais šuniukais, galėjo atsirasti 13 a. viduryje suteikiant jį Meinhardo Sakso iš Kverfurto aštuoniems broliams ir/ar juos išgelbėjusiam malūnininkui.

Išvados

Iš pateikto Sekliuckių giminės genealogijos aprašymo galime išskirti ir reziumuoti šiuos įdomesnius ar turinčius ryšį su Lietuvos istorija dalykus: 1) Sekliuckių šeimos herbo tyrimas parodė, kad jis susietas su labai kilmingos Kverfurtų giminės, kurios atstovai rašytiniuose šaltiniuose minimi jau 9 a., atstovais: visu pirma, su Šv. Brunonu Bonifacu (1-asis Lietuvos vardo paminėjimas), 13 - uoju kryžiuočių ordino magistru Meinhardu ir kt.; 2) herbas 11a. pab. - 12 a. pr. galėjo būti suteiktas grafo Gebhard I von Querfurt 8 vaikams ir/arba vaikus išauginusiam malūnininkui. Tačiau labiau tikėtina, kad šį herbą 13 a. gavo Kryžiuočių ordino magistro Meinhard de Querfurt 8 broliai (kraujo) ir/arba juos išauginęs malūnininkas; 3) Sekliuckių šeimos herbas, tikriausiai, yra vienas iš seniausių tarp dabar turimų Lietuvoje - jo pirmasis aprašytas turėtojas (herbo skydo) buvo Saksonijos vyskupas Ričardas, kuris mirė 1170 m.; 4) Sekliuckių giminės atstovo Jono Sekliuciano katekizmas buvo pagrindas M. Mažvydo "Katekizmui". Ši Jono Sekliuciano knyga 1997 m. buvo rasta LMA Vrublevskių bibliotekoje ir paviešinta bei pripažinta regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu; 5) Lietuvos Respublikos teritorijoje Sekliuckiai turėjo daug dvarų (išlikęs tik Gornostajiškių dvaro prie Eišiškių ansamblis - LR vietinės reikšmės architektūros paminklas), buvo bažnyčių fundatoriai: Eišiškių bažnyčios, Vilniaus Šventosios Dvasios (Dominikonų) bažnyčios. Prie įėjimo į ją yra fundatorės Barboros Sekliuckytės (Kostrovickienės) paminklinė plokštė. Plokštė, kaip ir pati bažnyčia, yra saugomas Lietuvos meno ir architektūros paminklas; 6) Su minėta Barbora Sekliuckyte susijusi įdomi aprašyta istorija. Barbora buvo Melanijos Kostrovickaitės, tarnavusios imperatoriaus Napoleono Bonaparto antrosios žmonos Marijos Luizos Austrės dvare Vienoje, prosenelė. Čia Melanija sutiko Napoleoną II, Marijos Luizos ir Napoleono sūnų, turėjusį pravardę Ereliukas. Jiems gimė nesantuokinis sūnus. Pavainikiu - imperatoriškojo kraujo vaiku - pasirūpino ir jis buvo auklėjamas (už Kostrovickių pinigus) Vatikane. O Melanijos anūkas - pavainikio sūnaus Italijoje gimęs sūnus - tapo žymiu prancūzų poetu Gijomu Apolineru (tai Apolinarijaus Kostrovickio pseudonimas). Taigi Napoleonas būtų Apolinero prosenelis. Tačiau ši versija, liečianti Apolinero kilmę, nėra akivaizdžiai patvirtinta.

Literatūra

1.Kaspar Niesieckij. Herbarz Polski. T. VII, Lipsk, 1841. psl. 248 - 252. http://ebuw.uw.edu.pl/publication/170, žiūrėta 2014.02.11
2.Wywod Familii Urodzonych na Sieklukach Siekluckich. LVIA, fondas 391, aprašas 1, 1820 metai, byla 1553, lapai 202 - 206.
3.Czesław Malewski. Rody i herby szlacheckie na Litwie (XIII). http://archiwum2000.tripod.com/510/malews.html, žiūrėta 2014.11.06
4.Vytautas Levandauskas. Gornostajiškių klasicizmo ansamblis// Statyba ir architektūra, Nr. 3, 1981, psl. 22 - 23.
5.Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, psl. 223 – 225.
6.Giedrė Jankevičiūtė. Lietuva. Vadovas. R. Paknio leidykla, 2006, psl. 66.
7.Sieklucki – genealogia. www.genealogia.okiem.pl/sieklucki.htm, žiūrėta 2014.11.10
8.Genealoginė bazė. Sekliuckiai (rusų kalba). http://baza.vgdru.com/1/28560, žiūrėta 2014.10.21
9.Herbarz Ignacego Kapicy Milewskiego: (dopełnienie Niesieckiego): wydanie z ręko-pisu. Kraków, 1870, psl. 367 - 368. http://www.wbc.poznan.pl/publication/1879, žiūrėta 2014.11.06
10.Kaspar Niesieckij. Herbarz Polski. T. VIII, Lipsk, 1841. psl. 332. http://ebuw.uw.edu.pl/publication/173, žiūrėta 2014.09.24
11.Wikipedia: Jan Seklucjan. http://pl.wikipedia.org/wiki/Jan_Seklucjan, žiūrėta 2014.03.10)
12.Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka: Janui Seklucjanui - 500. www.mab.lt/lt/naujienos/seklucjanas, žiūrėta 2014.10.09
13.Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija. 1009 - 1795. R. Paknio leidykla, 2005, psl. 17, 238 - 240.
14.Edvardas Gudavičius. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. 1 tomas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999, psl. 584.
15.Czesław Malewski. Rody i herby szlacheckie na Litwie (XV). http://archiwum2000.tripod.com/522/malews.html, žiūrėta 2015.01.24
16.Kleynoty abo herby państwa y rycerstwa powiatow y miast głownych Korony Polskiey y W. X. L. według obiecadła dla pamięci łacnieyszey położone, Kraków, 1630, psl. 62. http://www.wbc.poznan.pl/publication/37103, žiūrėta 2014.06.29
17.Bartosz Paprocki. Gniazdo cnoty. Krakow, 1578, psl. 1055 - 1057. http://www.dbc.wroc.pl/dlibra/docmetadata?id=5620&from=publication, žiūrėta 2014.05.16
18.Juliusz Ostrowski. Ksiega herbowa rodow Polskich. Warszawa, Cz. 2, 1898, psl. 253. http://ebuw.uw.edu.pl/dlibra/docmetadata?id=232&from=&dirids=1, žiūrėta 2014.05.16
19.Jan. Dlugosz. Insignia seu clenodia incliti Regni Poloniae (Herby albo klejnoty slawnego Królestwa Polskiego). fol. 62, 1464 - 1480.
20.Samuel Nakielski. Miechovia sive promptuarium antiquitatum Monasterii Miechoviensis. Cracoviae, 1636, psl. 67. http://mbc.malopolska.pl/dlibra/doccontent?id=13734&dirids=1, žiūrėta 2014.07.08
21. "Neunn kinder auf einmal", Deutsches Sagenbuch von Ludwig Bechstein. Leipzig, 1853, no. 417, psl. 352 - 353. https://books.google.lt/books?id=AU4WAAAAYAAJ&pg=PA352&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false, žiūrėta 2014.02.14
22.A.Kuhn and W. Schwarz, "Die Eselswiese und die neun Bruno's," Norddeutsche Sagen, Märchen und Gebräuche aus Meklenburg, Pommern, der Mark, Sachsen, Thüringen, Braunschweig, Hannover, Oldenburg und Westfalen, aus dem Munde des Volkes gesammelt Leipzig: F. A. Brockhaus, 1848, no. 234, psl. 208 - 209. http://books.google.lt/books?id=TgoLAAAAQAAJ&pg=PR3&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false, žiūrėta 2014.02.17
23.Petras Dusburgietis. Prūsijos žemės kronika. Leidykla "Vaga", 1985, psl. 219.


HERBAS TARNAVA

Tarnawa (lietuviškai - Tarnava) - bajorų giminių herbas. Raudoname heraldinio skydo lauke yra platus baltas arba sidabrinis kryžius. Prie jo dešiniojo krašto - auksinės spalvos pusmėnulis. Virš skydo - šalmas su geltona karūna. Virš karūnos - penkios stručio plunksnos. Šalmą gaubia raudonos spalvos skraistė su geltonu pamušalu akanto lapų motyvais.
Šį herbą turėjo daug Lenkijos bajorų. Pasak legendos herbas į Lenkiją atkeliavęs XI a. Boleslovo Dosniojo ar Kazimiero Teisingojo laikais iš Rodoso (Rodo) salos. Herbą atnešęs Boguhvalovas, kuris mūšyje prie Tarnawos kalno nugalėjo pagonis.
Herbo Tarnawa aprašymas Senkevičių giminės Archyvinėje knygoje (roda Senkevičej) prie geneologinės schemos pagal XIX a. lenkų herbologa Kasper Niesieckyj: raudoname skyde baltas kryžius, jo apačioje, dešinėje pusėje - mėnulis; virš skydo šalmas, ant kurio penkios stručio plunksnos (LVIA F. 391, AP. 11, B.175, L. 2, vertimas iš rusų kalbos). Nurodytame dokumente herbo atvaizdas iškirptas kartu su kitoje lapo pusėje buvusia naudinga informacija apie turėtą giminės turtą, dvarus ir kt.
Herbo figūros, spalvos. Herbe dominuoja raudona spalva: skydo laukas raudonakis, jo centre baltas arba sidabrinis, lygiašonis arba riteriškas kryžius, jo dešinėje aukso spalvos mėnuliukas. Heraldikoje Sidabras arba balta spalva reiškia turtą, dorumą, skaistumą, nekaltybę. Sidabras siejamas su Mėnuliu, perlu, pirmadieniu ir vandeniu - vienu iš Visatos elementų. Raudona spalva reiškia drąsą, narsą, meilę. Ji yra Saturno (kitur Marso), rubino, antradienio (šeštadienio), ugnies ir kraujo spalva (Edmundas Rimša Heraldika, 22 puslapis, 4 eilutė). Kryžius heraldikoje - karų ir krikščionybės simbolis. Virš skydo Tarnawa herbe grotelinis pilkos ar metalo (sidabro) spalvos šalmas. Tokie šalmai heraldikoje atsirado apie 1420m. Šalmas priekinėje dalyje turi grotelėmis uždengtą angą. Ant šalmo yra aukso spalvos (geltonas) kaklo papuošalas. Kaip teigia E. Rimša, iš pradžių jį dėvėjo tik riterių turnyrų prižiūrėtojai, vėliau, jį (papuošalą) be gilesnės prasmės, imta vaizduoti ant visų kilmingųjų herbų šalmų (E. Rimša, Heraldika, 38 puslapis, 2 pastraipa, 5 eilutė). Herbo šalmas papuoštas auksine karūnėle su brangakmeniais. Kai kurios karūnėlės laikomos kilmingųjų heraldikos atributu. Virš karūnėlės herbe 5 stručio plunksnos. Šalmą herbe apsaugo, dengia raudonos spalvos akanto lapai su geltonos (aukso) spalvos pamušalu. 

Visi pasakojimai apie Tarnavos herbo kilmę susiję su riteriu iš Rodo. Bartošas Poprockis savo knygoje "Gniazdo cnoty: zkąd herby rycerstwa sławnego Krolestwa Polskiego, Wielkiego Księstwa Litewskiego, Ruskiego, Pruskiego, Mazowieckiego, Zmudzkiego y inszych Państw do tego Krolestwa nalezacych Książąt y Panow poczatek swoy maią" aprašo Joanitą Boguchvalą, atvykusį į Lenkiją iš už tolimų jūrų. Ženklai herbo skyde simbolizuoja krikščionių riterio kovą su pagonimis (negarbingas pusmėnulio vaizdavimas triumfuojančio kryžiaus atžvilgiu) prie Tarnavos kalno. Nuo to kalno pavadinimo, pasak Poprockio ir kilo herbo pavadinimas. Legendos tikrumas abejotinas, kadangi Poprockis nurodo, kad tai įvyko 1063 metais, o Joanitai apsigyveno Rodose 1308 metais. O pirmasis Tarnavos herbo paminėjimas yra užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose 1220 metais. Na, bet legendos tam ir yra legendos.

Jovita Antanaitienė h. Tarnava, LBKS senatorė, Kauno apskrities Bajorų draugijos Kanclerė ir Tarybos narė.

[Grįžti↑]


HERBAS KOLONA

Kolumna (lietuviškai - Kolona) - bajorų giminių herbas. Žinomi kiti herbo pavadinimai: Pirzchała, Trzaska, Roch, Wezha. Pirmąkart herbas paminėtas 1593 metais. Raudoname heraldinio skydo lauke sidabrinis (šachmatų) bokštas, vainikuotas aukso karūna. Virš skydo grotelinis šalmas su riterio karūna, šalmo papuošalas - bokštas. Šalmaskraistė – raudona, baltu pamušalu. Šis herbas paplitęs Krokuvos, Poznanės Sandomiro ir Lietuvos žemėse.
Šiuo herbu žymėjosi Montvilai, Visockiai, Berlinskiai ir kitos Lietuvos, Lenkijos bajorų giminės. Aukštaitijos - Ukmergės Montvilų kuriems priklauso šis herbas pirmasis protėvis buvo Kristupas Montvila, nuo neatmenamų laikų pasižymėjęs bajorišku kilmingumu, buvęs Lokėnų dvaro Ukmergės paviete dvarininku, turėjęs du sūnus: Samuelį, gim. 1652 m. ir Aleksandrą 1654 m. Kolumna herbo Montvilų giminė ir jos palikuonys nuo seno nuolat turėjo dvarus, nebuvo apmokestinami baudžiaviniu mokesčiu ir naudojosi visomis teisėmis ir prerogatyvomis, deramomis bajorų luomui. Aleksandras Montvila pagal tėvą buvęs Lokėnų dvarininkų, perėmusių Kolumna herbą Montvilų giminės palikuonis, tačiau pagal prosenelio kilmę laikė save Antagynės kilmingųjų dvarininkų herbo Trys Kolumnos giminės tęsėju, o amžiams bėgant jo palikuonys paplito Aukštaitijoje ir Sūduvoje.
Kita atmaina: sidabriniame heraldinio skydo lauke juodas šachmatų bokštas. Virš skydo grotelinis šalmas su riterio karūna. Antšalmis - penkios stručio plunksnos (pakaitomis baltos ir juodos). Šalmaskraistė juoda su baltu pamušalu.

Romas Montvilas, h. Kolona, LBKS, Kauno apskrities Bajorų draugijos narys

[Grįžti]


HERBAS GOES

Goes- kilmingųjų Kuršo (Švedijos, Lietuvos) von Goesų atšakos herbas. Geltoname heraldinio skydo lauke vaizduojamas ožio ragas. Heraldinis atributas naudojamas nuo 1882 m.
Pagal oficialius to meto dokumentus Lietuvos Goesai buvo priskirti Kuršo kilmingųjų luomui, valdė dvarus vakariniame Kurše, atliko tarnybą Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščio dvare, Lietuvoje gyveno ir valdė nuosavybę Pociūnuose (Pakruojo r.), Joniškyje, Madvilionyse. Šviesuolių Goesų giminę Joniškyje primins informacinės lentelės.

1900 m. nuotrauka iš Adolfo Sprindžio knygos "Povilas Višinskis".

Nuotraukoje vaidintojų būrelis Medvilionyse. Pirmas sėdi Antanas Gravrogkas. Už jo (dešinėje, vilkintis švarku) - Povilas Višinskis ir tautiniais drabužiais pasipuošusi Gabrielė Petkevičaitė - Bitė. Už P. Višinskio - Teresė von Goes, už jos - dvaro savininkas Stanislovas von Goesas. Paskutinis (su dviračiu) stovi Julijonas Gravrogkas. Plačiau straipsnyje 

Šalia Madvilionių kaimo (Joniškio r.) tebestovi Stanislovo von Goeso (1844–1916) Medvilionių dvaro gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Kai Joniškio rajono valdžia nutarė griauti dvarą, sujudo aktyvūs to krašto visuomenininkai. Jie buvo išgirsti – Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos prie Kultūros paveldo departamento sprendimu 2016 metų vasarį dvaro gyvenamasis namas ir vasarnamis įrašyti į kultūros vertybių registrą.

Grafas Anton von Gravrogk, h. Gravrogk, Kauno apskrities Bajorų draugijos Tarybos narys

[Grįžti↑]


HERBAS KORYZNA

Koryzna - bajorų Koryznų giminės herbas. Raudoname heraldinio skydo lauke vaizduojamas apverstas sidabrinis kryžius, kurio viršutinė dalis perverta strėle nukreipta į dešinę, o virš šalmo karūna ir trys stručio plunksnos.

Žemaitijoje. Sebastijonas, Stanislovo sūnus, 1571 m. Vilniaus pilies raštininkas. Mikalojus, Lietuvos referentas, 1586 m. karališkasis sekretorius, Vilniaus kanauninkas ir Svyžiaus klebonas, bylinėjosi su desidentais dėl šios bažnyčios fundavimo, mirė 1598 m. Bogdonas Lietuvoje 1603 m. fundavo Surviliškio parapijinę bažnyčią. Šcensnas (Laimingasis), 1605 m. Žemaitijos žemės teisėjas. Mikalojus 1627 m. karališkasis rotmistras. Elijošius 1632 m., Vaitiekus iš Vilniaus pavieto 1674 m., Mykolas - Kazimieras, Starobudo medininkas, ir Stanislovas 1679 m. pasirašė Žemaitijos elekciją (dalyvavo valdovo rinkimuose.).
Kazimieras - Petras, 1700 m. Žemaitijos taurininkas. Juozas - Antanas, žemaičių stalininkas ir Veliuonos pavieto rotmistras 1743 m., Augustinas, Juozas ir Karolis iš Upytės pavieto, Tamošius iš Ašmenos pavieto, rotmistrai, 1763 m. pasirašė Lietuvos bajorų manifestą. Karolis 1764 m. pasirašė Lietuvos generalinę konvokaciją (sušaukimai tarp seimų), Raseinių pilies teisėjas 1767 m., žemaičių raikytojas. Tomas 1775 m. Upytės kardininkas. Mykolas 1788 - 1794 m. žemaičių dekanas ir kanauninkas. Mykolas, Jokūbas, Pranciškus, Antanas, Ignotas ir Vaitiekus 1782 m. legitimavosi Galicijoje.
Juozas Upytės kardininkas 1688 m. kaip apdovanojimą už nuopelnus iš karaliaus Jono III gavo iki gyvenimo galo valdyti Liaudų kaimą Žemaitijoje, jo sūnus Antanas turėjo sūnų Pranciškų, o šis su Marijona Lipinskaite paliko sūnų Stanislovą, 1854 m. legitimuotą Karalystėje (Lenkijoje). Juozo sūnaus Jono palikuonys legitimavosi Rusijoje ir 1845 m. įrašyti į Volynės gubernijos bajorų knygas.
Mano giminės atšaka 1840 - 1860 m. legitimavosi Rusijos imperijoje ir įrašyti į Kauno gubernijos bajorų knygas: Augustinas Stanislovo sūnus Valaičių dvaro, Juozas Karolio sūnus Dambavos dvaro, Vincentas Užpurvės dvaro, Konstantinas ir Stanislovas Stanislovo sūnūs Sidžiūnų dvaro paveldėtojai, 1882 m. Kauno gubernijoje.
Pagrindas: „Rodzina, herbarz szlachty Polskiej“, Warszawa, 1910, t. VII, L. 246.

Albertas Koryzna, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, kilęs iš Kauno


HERBAS GRAVROGK

Gravrogkai (vok. von Gravrogk ) – Sena Uradel Vokietijos kilmingųjų giminė turinti grafų titulą ir atskirą herbą. IX a. kilusi iš Friesland, XII a. paplitusi Nordrhein-Westfalen, XIV–XVII a. Rheinland-Pfalz, nuo XVII a. gyvena Lenkijoje ir Lietuvoje. Herbas – aukso spalvos skydas, viduryje išsiskleidusi raudona lelija. Virš skydo šalmas, virš jo išsiskleidusi raudona lelija.

Genealogija

Gravrogkai sena Uradel Vokietijos aristokratų giminė, turinti Graf titulą[1] IX a. Gravrogkas pavardė, priklausomai nuo šalies ir laikmečio variavo ir keitėsi: Geuenrothe, Gebenrode, Greverode. Vėliau Garderode, Groroth, Graenrodt, Graurod, Grawroth, Grawrogk ir t.t.[2] Senose kronikose rašoma kad pavardė turėtų būtį Grafenrode, nes šeima kilusi iš Niederländischen und Friesland Grafen von Holland.[3] Diuseldorfo pakraštyje, yra pilis Schloss Garath. Šioje vietoje nuo IX iki XIV a. gyveno Ritter, Herren von Garderode. 1118 m. minima gyvenvietė Grefrath. Šis vardas kilo iš pavadinimo „Rodung der Grafen“ – grafų nuosavybė. Jos savininkais, vėliau čia gyvenančiais, kronikose minimi: Gyvenęs 1118-1172 m. Geldulf V Herren de Greverode, ir jo sūnūs, Arnoldo, Geldolfo ir Gerhardo, brolis Alardo von Gerdenrothe. 1179 m. de Geuerode: Reginboldo, Godefrido, Hermanno. 1221 ir 1232 metais, broliai Arnold, Walter ir Albert von Greverode, Herren zu Grefrath. 1288 m. birželio 5 d. Graf Arnout von Greverode (Grefrath), Bannerträger- vėliavininkasHerzog Rainald_I._(Geldern) lauko vadas [4][5]Schlacht_von_Worringen, žuvo mūšyje. Dar vėliau 1288 m. Henrich von Greverode. 1326 m. Johan von Greverode, Herr zu Grefrath. 1363 m. Statius von Greuerode. 1392 m. Hersten von Greveroden. 1401 m. Gelis von Greverode. 1413 m. Elisabeth von Greuerode. 1422 m. Johan von Greferath ir Gerharg von Greferath. Keli jų minimi kaip Herren zu Greherath, Sande, Cleve, Heithausen.[6] Gyvenanantis Garath vietovėje, Ritter Bruno de Garderode minimas 1271 m. liepos 21 d., kaip grafo von Berg sąjungininkas. Jo sūnus Ritter, Herren, Gerhard von Garderode ir anūkas Bruno, Johannisterhaus Borken pilies Komtur, minimi 1336, 1350, 1380 m..[7] Į Rheinland-Pfalz kraštą bent 1310 m. atsikėlė Lotze de Grawenrode-ištremtas grafo sūnus. Apie šitą įvykį, ir herbą, yra išlikusi sena legenda.[8] Jo palikuonys iki XVII a. pabaigos užėmė aukštus postus.[7][9] 1329 m. Ritter Eberhart von Grarath. 1341 m. Gerlach von Grorod, gyvenę Burg_Frauenstein. Gertrud von Garderode 1296 - 1311m. Cunigunde von Garderode 1321-1333 m. Gerlach von Grorodt 1373 liepos 26 d. Ten pat Otto von Graenrodde, Kurfurst Kancleris bei tarybos narys ir jo brolis Sifridt.[10] 1414-1418 m. Konstanco susirinkimas, dalyvavo Graff Philipp von Gorot su 30 palydovų.[11] Dieter von Graroth, 1416 m. vienuolis St. Alban ir jo brolis Seifried Amtmann zu Wiesbaden (Vaivada) gyvenęs dar 1463 m. Jo sūnus Melchior I von Graroth, Amtmann zu Wiesbaden, mirė 1472 m. birželio 5 d., Schierstein. Palaidotas Pfarrkirche St. Maria. Ant antkapio užrašas: Herrn, Junker, armiger, domicellus. Valdė Schloss_Montabaur pilį, miestą aplink ją, ir žemes. Dukra Agnes, gimusi 1462 m., ištekėjo už Johanns von Langelen. Jų 1486-1547 m. gyvenusi dukra Elisabeth buvo ištekėjusi du kartus. Pirmą karta už Johanes von Bobenhausen, su juo susilaukė sūnaus Heinrich_von_BobenhausenHochmeisterDeutscher_Orden, gyvenusio 1514-1595 kovo 21 d. Antrą kartą už grafo Friedrich VIII Shonburg_auf_Wesel. Susilauke dviejų sūnų: Friedrich IX Graf Schonburg_auf_Wesel ir Meinhard I Graf von_Schonberg auf Wesel, maršalo, gimusio 1530 m. balandžio 26 d. ir mirusio 1596 m. Balandžio 22 d. Jo sūnus Philipps, Amtmann zu Wiesbaden gyveno 1452-1490 m., susitukė su Agnes von Irmtraud. Turėjo du sūnūs Philipps ir Melchior II. Melchior von Groenrodt III, Melchioro II sūnus, 1530 m. vedė grafaitę von Schoenberg auf Wesel, Friedrich von Schoenberg auf Wesel ir Agnes von Dienheim dukrą. Buvo Wisthum Statthalter Aschaffenburg , mirė 1551 m. Antras sūnus Philipps, Amtmann zu Wiesbaden, vedė Anna von Bellersheim, kuri mirė 1540 m., palaidota Wiesbaden, Mauritiuskirche, ten pat palaidotas ir jis 1531 m. 1524 m. jam buvo suteiktas Märker zur Höhe Markgrafas titulas.[9][12] Melchior IV gimė 1511 m. Schierstein. Buvo Amptmann vėliau Vitztum Statthalter zu Aschaffenburg. Kelių valdovų tarybų narys ir patarėjas. Mirė 1578 m. birželio 20 d. Palaidotas Stiftskirche St. Peter und Alexander Aschaffenburg.[11] Antras sūnus Eberhard, Oberamtmann zu Trarbach und Oppenheim, turėjo Landgraf titulą, mirė 1618 m.[13] Jo sūnus Johann, Burggraf zu Mainz, Amtmann zu Odernheim. Jauniausias Philipps II sūnus Johann, Deutschordens Comthur zu Virnsberg zum Kreistag, Rittmeister vor Metz. 1551 m. aprašomas Nurnberg mieste, kaip Deutscher Orden Administrator, ir turintis Reichsfürst titulą Johann mirė 1568 m.[9][14] Vyriausias sūnus Philipps III gimė apie 1503 m. Schierstein, mirė 1565 m. gruodžio 25 d. Palaidotas Wiesbaden-Schierstein, Ev. Pfarrkirche.[15] Buvo vedęs grafaitę Adelheid von Löwenstein, Pfalzo kurfiursto Ludwig I von Löwenstein dukrą. Sekančio kurfiursto Friedrich I von Löwenstein seserį. Heseno archyve yra du dokumentai. Pirmas apie markgrafo titulo suteikimą; 1541 m. spalio 13 d. Märkerrecht auf der „Höhe“ Philips von Groenrode, iki gyvenimo galo. Antrame datuotame 1553 balandžio 14 d., rašoma apie paveldimo markgrafo titulo suteikimą Philipps von Growrog, jo žmonai Adelheid, bei Philips palikuonims „Erbmärkerrecht der Höhe“.[15] Vėliau Philips tapo Vizedomamt_Rheingau Statthalter, juo buvo iki gyvenimo galo. Susilaukė aštunerių vaikų. Dukra Elifabet ištekėjo už grafo Johann Caspar von Sponheim, genant Bacharach, mirusio 1612 m. gegužės 9 d, palaidoti Staudernheim, Evang. Kirche. Sūnus Egenolf von Graenrodt zu Walsstatt, Amtmanns zu Breuberg, mirė 1622 balandžio 22 d. Antras sūnus Christoff Philips gimė 1563 m. buvo Domherr, Tumprobst zu Mainz ir Amptmann zu Bingen, ten ir mirė 1601 m. rugsėjo 25 d. Kronikose minimas kurfiursto tėvu ir tarybos pirmininku.[16] Trečias vaikas, MarkgrafasJohann Bernhard von Grawroth, Oberamtmann zu Otzberg, Amtmann zu Oberlahnstein und Idstein, gimė apie 1550 m. Schierstein, mirė 1627 m. rugsėjo 19 d. Minimas Sienoje, Barselonoje, Upsaloje, Ženevoje. Buvo labai išsilavines žmogus. Yra išlikę jam ir jo sūnums dedikuotų knygų. Vedė Margret Freiherr Riedesel von Bellersheim. Turėjo tris sūnus. Vyresnysis Philipps, Oberamtmann zu Otzberg. Jauniausias Wolffgang. Vidurinysis sūnus, Markgrafas Christoff Georg von Graurod giminės tesėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėjeAbiejų Tautų Respublikoje. Gimė apie 1590 m. Buvo vedęs du kartus. Juliana von Haaren, su ją 1617 m. susilauke sūnaus Johann Friedriech von Grawrogk, LDK pulkininko. Julios von Haaren giminė kilusi iš Aldenburg. Seniausias protėvis Raban von Haren paminėtas 1040 m. Jo palikuonis Bernard von Haren Burkhard von Hornhausen 1253 m buvo Memle, Kuldigos komturas. 1259 m. būdamas Livonijos Ordino Krašto magistru, dalyvavo Skuodo mūšyje. Žuvo 1260 m. Durbės mūšyje. Christoff Georg antrą kartą vedė Rhein - Wild grafaitę Dorothea Ursula von Steinkallenfels, gimusią 1608 m. sausio 14 d. mirusią 1666 m. gegužės 26 d. Abu palaidoti Meisenheim, Evang Schloßkirche. Turėjo dukrą Juliana Magdalena, gimusią 1631 m.. Tuo metu Europą siaubė Trisdešimties metų karas. Šis karaspilietinisreliginis, giminę beveik sunaikino ir išblaškė. Vieni tos pačios šeimos nariai buvo katalikai, kiti evangelikai. Švedijos karalius Gustavas II Adolfas1625-1633 m. kariavo Vokietijoje, Lietuvoje. Žinoma kad Christoff Georg jam tarnavo. Kaip karaliaus įgaliotas karininkas, leitenantas, kovojo Štralzunde škotų pulke, buvo sužeistas, neteko kojos. 1628 m. gruodžio 12 d. jam ir jo būsimiems palikuonims Švedijos karalius Gustavas II Adolfas patvirtino paveldimą grafo titulą. Prie turimo herbo pridėjo baltus erelio sparnus. Įteiktame rašte nurodė teisminius ginčus spręsti Christoff Georg naudai. Padovanojo dvarus Genius (Hanen) ir Piktupėnus netoli Tauragės. Estijoje Alt Humelshof, dabar vadinamą Hummuli. Grafas Johann Friedrich 1637 m. vedė grafaitę Efrosinia Weismann von Weisenstein iš Bohemijos. Turėjo dvarus Genius, Piktupėnus, Alt Hummelshof, Estijoje, ir dar pagal užstato teisę Gaurę ir Šiaulėnus, į Pietus nuo Šiaulių, šalia Šušvės. Turėjo du sūnus, vyresnį Sigmund von Grawrogk, kuris paveldėjo Alt Humellshof, ir kurio vaikaitis buvo Torno komendantas. Taip pat jaunesnį sūnų Jeremiasz Grawrogk, gyvęnusi apie 1640-1678 metus. Lenkijos Kariuomenės kapitoną.[17] Grafas Jeremiasz Grawrogk buvo Biržų Kunigaikščio Boguslaw Radziwill patikėtinis, revizorius, ir dvarų valdytojas. Biržų Kunigaikštystės seniūnas. Vedė bajoraitę Kristiną Kirkillo.[18] Jeremiasz už užstato teisę valdė dvarus Papyvėsius, prie Pasvalio, Panemunę, Germaniškius, Slepšiškes ir Daukoniškes. Turėjo du sūnus - vyresnįjį Jerzy Fridrych Biržų Kunigaikštystės pasieniunį, ir jaunesnįjį, gyvenusį apie 1658-1727 m, Krzystof Michal, Biržu Kunigaikštystės seniūno pavaduotoją. Krzystof Michal su Dorota Neimant susilaukė sūnaus Jeremiasz gimusio apie 1690 m., ir dviejų dukterų. Grafas Jeremiasz Grawrogk buvo Lenkijos kariuomenės chorazy ir Biržų Kunigaikštystės vyriausiasis medžioklis. Vedė Anna Elizabet Borewicz z Korewa. Paveldejo tėvo dvarus PapyvėsiaiDaukniškiusSlepšikusMažąją PagervęKošeliškiusPanemunę ir Steperkliečius. Turėjo du sūnus ir dvi dukras.[17][18] Vyresnysis sūnus, grafas Krzysztof Wladyslaw gimė 1710 m., mirė 1781m. Buvo Lenkijos kariuomenės vėliavininkas. 1733 m, Išeidamas į atsargą gavo grafo titulą patvirtinantį raštą, išduotą LDK Didžiojo Kanclerio ir Didžiojo Hetmono Kunigaikščio Kaributo Višniaveckio.[17] Vedė bajoraitę Anna Efrosinia Zablocka. Antano Zablocko, Bielsko taurininko dukrą. Jaunesnysis, grafas Stanislaw Zygmunt Grawrogk gimė 1725 m., buvo LDK , Lenkijos Didžiojo Hetmono general-adjutantas. Vėliau Lenkijos karaliaus General-adjutantas. Buvo vedęs du kartus. Teklę Holinską, Mstislavo kašteliono dukterį, o po jos mirties - bajoraitę Bogumilą (Teofilę). Vaikų neturėjo. Grafo Krzystof Wladyslaw Grawrogk vyriausias sūnus Adam Stanislaw Grawrogk buvo Lenkijos karaliaus majoras. Vedė Tekle Newzylowska ir turėjo sūnų Ignac Stanislaw Ambroziji Grawrogk, karininką, vėliau tapusiu Lenkijos ir LDK vienuolių bernardinų vyriausioju gvardilijonu provincijolu. Gyveno Telšiuose, ten ir mirė 1825 m. Jo tėvas Adam Stanislaw mirė 1787 m. Krokuvoje. Antrasis sūnus grafas Krzystof Franciszek Grawrogk buvo LDK kariuomenės pulkininkas. 1782 m. spalio 13 d, Nowem Miescie, vedė Wiktoyja Mikuliczuwną, kuri mirė 1839 m. Kėdainiuose. Turėjo dukrą Ludwika Angela gimusią Kėdainiuose 1784 m. lapkričio 4 d. Valdė dvarus Lančiūnavą prie Kėdainių, Mikoliškis prie Panevėžio, ir Pajiešmenius. Mirė 1791 m. 1776 m. gavo Lietuvos Didžiojo Etmono, kunigaikščio Michal Kazimierz Oginskio raštą, patvirtinantį grafo titulą.[17] Jauniausias brolis grafas Wladislaw Martin Ludwig von Grawrogk gimė 1760 m., mirė 1789 m.. Buvo Prūsijos kariuomenės kapitonas. Nebuvo vedęs. Trečiasis sūnus, Prūsijos kariuomenės kapitonas, grafas Jakob Ferdinand von Grawrogk gimė 1757 m., mirė 1818 m. Švobiškyje. 1790 m. vedė Bauskės burmistro dukterį Susane Gotlibe von Karlshof, gyvenusią 1765-1806 m. Buvo paveldėjęs iš brolių ir tėvo dvarus PapyvėsiaiLančiūnavąMikoliškisPajiešmeniaiPanemuneMineikiškiai. Grafo Jakob Ferdinand von Grawrogk vyresnysis sūnus grafas Jokub Samuel Karol Grawrogk gimė 1794 m. Tarnavo Rusijos kariumenėje nuo 1807 m, dalyvavo kare su Napoleonu, įžengime į Paryžių. 1828-1829 m. kare su Turkija, ne kartą buvo apdovanotas. Į atsargą išėjo 1834 m. lapkričio 13 d. turėdamas papulkininkio laipsnį. Mirė 1855 m. balandžio 2 d. Rygoje. Vedęs nebuvo, mat būdamas jaunas, viename aukštuomenės baliuje, Peterburge, susipažino su jauna, ištekėjusia aristokrate ir įsimylėjo ją visam gyvenimui. Jaunesnysis sūnus grafas Piotr Ferdinand Gotlib Grawrogk gimė 1799 m., baigė vienuolių Bernardinų gimnaziją Troškūnuose. 1826 m. vedė bajoraitę Julijaną Ciolkowiczowną iš Lieporų, šalia Joniškio. Mirė 1843 m. kovo 23 d. netoli Skakų, palaidotas Lieporų kapinėse. Turėti dvarai ir ūkiai buvo jau parduoti, be Lieporų buvo likę dar VoiceliškiaiPiotr Ferdinand Gotlib Grawrogk turėjo vyresnį sūnų Krzystof Jozef Karol Grawrogk, gimusį 1839 m. ir jaunesnį Konstantin Grawrogk, gimusį 1842 m. Keturias vyresnes dukteris; Jakubiną, Anną, Karoliną ir Zuzanną. Grafas Krzystof Jozef Karol Grawrogk 1879 m. vedė baronaitę Julia von Goes. Ji mirė 1885 m. Von Goes Goesai giminė žinoma kaip kilusi iš Portugalijos, Dom Amiã da Estrada aus Santo Vincente da Barca, atvyko i Flandriją kartu su Grafu Heinrich von Burgund 1109 metais.1693 m. Johann Peter von Goes suteiktas grafo titulas. Kurše ir Lietuvoje gyvenanti giminės šaka turi barono titulą. Švedijoje ši giminė taip pat gyva ir dabar. Krzystof Jozef Karol Grawrogk gyveno Telšiuose, vėliau valdė ūkį Lieporuose. Mirė 1913 m, palaidotas Lieporuose, šalia savo tėvo. Grafas Konstantin Grawrogk vedė kitą seserį, Victoria von Goes gyvenusią 1863-1936 m. Konstantin Grawrogk mirė 1900 m. Vyriškų palikuonių jie neturėjo.[17] Medvilionių (Lieporų) dvaras garsėjo kaip vienas svarbesnių lietuvių tautinio atgimimo centrų Šiaurės Lietuvoje. Krzystof Jozef Karol Grawrogk viena dukra Jadwiga ištekėjo už bajoro Xawer Gosicki, kita dukra Maryja ištekėjo už bajoro Wladyslaw Gosicki. Jaunesnis sūnus grafas Julijan Piotr Grawrogk Julijonas Gravrogkas gimė 1885 m. baigė Peterburgo Technologijos Institutą, buvo Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto rektorius, mirė 1968 m USA Cleveland. Su žmona Olga vaikų neturėjo. Krzystof Jozef Karol Grawrogk vyresnysis sūnus grafas Antoni Julijan Grawrogk Antanas Gravrogkas gimė 1880 m. gegužės 5 d. Baigė Peterburgo Technologijos Institutą 1910 m. Aktyviai dalyvavo 1905 metų Revoliucijoje. Vadovavo ginkluotam partizanų būriui Dauguose. Buvo 1923 m. vienas iš Klaipėdos sukilimo vadų. 1932-1933 m. Kauno burmistras. Ilgametis Šaulių Sąjungos vicepirmininkas. Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius. Buvo apdovanotas ordinais ir medaliais. Brolių Antoni ir Julijan vardu Kaune yra pavadinta gatvė. Antoni mirė 1958 m. balandžio 1 d. Antoni Julijan Grawrogk 1910 m. Peterburge vedė bajoraitę Stefanija Gruzd - Gruzdytę, gimusią 1884 m. Suvartuvos dvare. Stefanijos močiutės brolis buvo Žemaičių Vyskupas Motiejus Valančius. Gruzdžiai labai sena bajoriška giminė. Žinoma kad jau Žalgirio mūšyje du bajorai Gruzdžiai vadovavo dviems savo atvestiems būriams. Stefanija Gruzdytė mirė 1977 m. Birželio 8 d. Antano ir Stefanijos sūnus grafas Christoph Vytautas von Gravrock gimė 1925 m. gegužės 1 dieną Kaune. Antoni taip pat susilaukė ir dukters Birutės, gimusios 1945 m. Christoph Vytautas dalyvavo 1941 m. birželio sukilimas. Nuo 1943 metų Vokietijos kariuomenėje, kariavo Rytų fronte. 1945 m. gegužes 9 dieną pateko i nelaisvę amerikiečiams, buvo perduotas rusams ir pateko į lagerį šalia Intos. Grįžęs į Lietuvą baigė Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą, atliko daug kelionių-ekspedicijų tolimose Žemės vietose. Parašė knygų filosofinėmis temomis. Susilaukė trijų dukterų ir sūnaus Anton. Christoph mirė 2016 m rugpjūčio 28 d.

Giminės dvarai ir pilys

Seifried von Graroth Amtmann zu Wiesbaden Vaivada gyvenęs dar 1447 metais, valdė Montabaur pilį (Schloss Montabaur), miestą aplink ją, ir žemes.
Grafas Christoff Georg priklausė dvarai Genius (Hanen) ir Piktupėnus netoli Tauragės.
Grafas Johann Friedrich apie 1637 metus turėjo dvarus: Genius, Piktupėnus, Alt Hummelshof, Hummuli dabartinėje Estijoje.
Grafas Jeremiasz Grawrogk įsigijo už užstato teisę Papyvėsius, prie Pasvalio, valdė dvarus: Germaniškius, Slepšiškes, Daukoniškes, Mažąją Pagervę, Košeliškius, Panemunę ir Steperkliečius.
Grafas Krzystof Franciszek Grawrogk valdė dvarus: Lančiūnavą prie Kėdainių, Mikoliškis prie Panevėžio, ir Pajiešmenius.
Grafas Jakob Ferdinand von Grawrogk iš brolių ir tėvo paveldėjo dvarus Papyvėsiai, Lančiūnavą, Mikoliškis, Pajiešmeniai, Panemune, Mineikiškiai.
Grafas Krzystof Grawrogk valdė Medvilionių (Lieporų) dvarą.

Literatūra

[1] Jahrbücher des Vereins für Mecklenburgische Geschichte und Altertumskunde, Band 61 (1896).
[2] Von Himmerod und Rottbitze bis Roda Kerkrade(1996)–Walter Hoffmann.
[3] https://www.houseofnames.com/grevenrode-family-crest.
[4] Der Tag bei Worringen, 5. Juni 1288 Hugo Stehkämper Böhlau-Verlag, 1988 m.
[5] Geschiedenis van hertog Jan den Eersten van Braband en zijn tijdvak, 1859 m. Karel-Frans Stallaert 1 tomas 202 puslapis.
[6] Beiträge zur Localgeschichte des Niederrheins, P. Norrenberg. 1875 m. 4 tomas 15 puslapis.
[7] Annalen des Historischen Vereins für den Niederrhein, inbesondere das Alte Erzbistum Köln, L. Röhrscheid, 1960 m.
[8] Der Kurort Schwalbach. Adolph Genth. 1864 m. Taip pat Rheingauische Alterthümer oder Landes- und Regiments-Verfassung. Franz Jozeph Bodmann 1819 m.
[9] Die Landes-Verfassung M a i n z. 1819. Gedruckt bey Florian Kupferberg, Buchhändler und Buchdrucker. Taip pat: Denkwürdiger und nützlicher RheinischerAntiquarius. Von einem Nachforscher, Der Rheingau Historish und Topograhish. H. von Stamberg 1865 m.
[10] HHStAW fonds 121 No U von Groroth.                                                                                                http://www.inschriften.net/zeige/suchergebnis/treffer/set/0/nr/di051-0036.html#content
[11] C. Justingers Berner-Chronik, von Anfang der Stadt Bern bis in das Jahr 1421.
[12] http://www.inschriften.net/zeige/suchergebnis/treffer/nr/di051-0058.html#content
[13] Historische Kommission für Hessen und Waldeck Elwert Verlag, 1954 m.
[14] Reichsständische Repräsentationsformen im 16. Jahrhundert. Helmut Neuhaus. 1982 m.
[15] HHStAW fonds 121 No U von Groroth 1541 Oktober 13. HHStAW fonds 137 No U 329.
[16] „Geschichte der Stadt Mainz“, 3 tomas, Karl Anton Schaab.
[17] Vilniaus Universiteto Bibliotekos Archyvas Gravrogku giminės fondas F358.
[18] Biržų dvaro Teismo knygos 1620-1745 Raudeliunas-Firkovičius 1982.

[Grįžti↑]


Herbų aprašymai bus dar papildyti. Nenorintys laukti ir pageidaujantys kuo greičiau pamatyti dar nepatalpintą čia savo bajoriškos giminės herbą su herbo ir giminės aprašymu, galite pasidalinti turima informacija ir medžiaga el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.  [Kontaktai]. 

Heraldika (iš vok. Herold) - herbų mokslas; heroldas - tai viduramžių pareigūnas, turnyrų metu nustatydavęs riterių kilmę ir herbų teisingumą, vesdavęs turnyrų tvarką pagal pergamento ritinius, kuriuose buvo nupiešti turnyro dalyvių herbai. Jie buvo reikalingi kaip skiriamieji ženklai, nes veidus slėpė geležiniai šalmai. Vakarų Europoje herbai susiformavo XII a., Lenkijoje XIII a., Lietuvoje - po 1387 m., priėmus krikštą. Prieš tai Lietuvoje buvo naudojami asmeniniai žymenys, pavyzdžiui, Gedimino stulpai, dvigubas kryžius ir kt.


Taip pat apie bajorų herbus galite rasti apsilankę svetainėse: LBKS; Žemaičių bajorų draugijaAndrzej Brzezina Winiarski herbynas; Istoriniai šeimų herbai; Kasparo Nesieckio herbynas; Lenkų bajorų herbai; Tadeusz Gajl'io herbynas (Horodlės herbai); Tadeusz Gajl'io LDK bajorų herbai; herbai.lt; VU gidasBesidomintys savo kilme gali pasinaudoti esamais virtualiais archyvais: epaveldas.lt (suskaitmenintų fondų sąrašas); genealogija.lt; kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistema. Bažnytiniai krikšto, santuokų, laidotuvių metrikai saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA), Gerosios Vilties g. 10, Vilniuje (svetainė), skaityklos tel.  8 5 213 7485, (prašymų formos), taip pat dokumentai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA).

Genealoginių tyrimų metu, norint surasti informaciją apie savo giminę ir grafiškai pavaizduoti giminystės ryšius genealoginėje lentelėje, būtina surinkti pagrindinius asmenų gyvenimo faktus. Pagrindiniais asmenį identifikuojančiais duomenimis yra laikomi asmenvardis, gimimo, santuokos, mirties datos ir vietovardžiai. Šios informacijos šaltiniais gali būti įvairūs dokumentai: krikšto, santuokos, mirties įrašai, parapijiečių sąrašai, dvarų inventoriai, gyventojų surašymų duomenys ir kt.
Pagrindinė genealoginių šaltinių saugykla mūsų šalyje yra Lietuvos valstybės istorijos archyvas (Mindaugo g. 8, Vilnius). Čia yra sukaupta beveik visų Vilniaus, Seinų, Telšių (Žemaičių) XVIII–XX a. pirmos pusės, Panevėžio, Kauno, Kaišiadorių, Vilkaviškio Romos katalikų vyskupijų bažnyčių 1924–1940 m. bažnytinės krikšto, santuokos ir mirties metrikų knygos, kitų tradicinių Lietuvos religinių konfesijų (stačiatikių, sentikių, judėjų, evangelikų-reformatų, evangelikų-liuteronų, musulmonų, karaimų) gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties metrikų knygos, civilinės metrikacijos įstaigų dokumentai (1940–2007 m.), Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo kanceliarijos, Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių bajorų vadovų ir bajorų globos įstaigų, Augustavo gubernijos bajorų vadovo dokumentai, privačių asmenų, šeimų ir giminių archyvai.

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi XVIII–XX a. pagrindiniai genealoginiai šaltiniai:
Įvairių religinių konfesijų gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties metrikų knygos,
Priešvedybinių apklausų knygos,
Parapijiečių sąrašai,
Bajorystės patvirtinimo aktai,
Bajorų šeimų sąrašai,
Dvarų inventoriai,
Revizijų sąrašai,
Gimimo, santuokos, ištuokos, mirties civilinės registracijos įrašai ir kt.
Dokumentai, priėjimo prie kurių neriboja įstatymai, yra prieinami archyvo dokumentų originalų ir mikrofilmų skaityklose. Archyvo intranete skelbiamos ir archyvo skaitykloje prieinamos įvairių bažnyčių bei bajorų įstaigų fondų 4758 bylų skaitmeninės kopijos.
Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi pagrindiniai XX a. genealoginiai šaltiniai:
Lietuvos Respublikos piliečių vidaus ir užsienio pasai,
Lietuvos Respublikos savanorių, šauktinių, kareivių ir karininkų dokumentai,
Žemės reformos dokumentai,
Mokytojų, mokinių ir studentų asmens bylos,
Priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtų asmenų dokumentai,
1942 m. ir 1959 m. gyventojų surašymo dokumentai ir kt.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieigą prie daugelio Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomų XX a. genealoginių šaltinių riboja teisės aktai.

Lietuvos ypatingasis archyvas
Archyvas saugo 1940–1941; 1944–1990 m. NKGB­-MGB-KGB, NKVD-MVD dokumentus: už politinius motyvus teistų asmenų baudžiamąsias bylas, 1941; 1944-1954 m. iš Lietuvos į TSRS atokius rajonus ištremtų asmenų tremties bylas, II pasaulinio karo metais į Vokietiją prievarta išvežtų ir po karo filtraciją praėjusių asmenų filtracines bylas, asmenų, išvykusių iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienį, migracines bylas. Lietuvos TSR miestų ir rajonų milicijos skyrių Pasų stalų 1945–1954 m. dokumentus apie pasų ir kitų dokumentų išdavimą, keitimą ir pan.
Archyve taip pat saugomi sovietinių partizanų, II pasaulinio karo metais veikusių Lietuvos teritorijoje, dokumentai, dokumentai apie Lietuvos gyventojų evakuaciją į TSRS gilumą II pasaulinio karo metais, būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje 1944–1990 m. patvirtinantys dokumentai, 1919–1991 m. Lietuvos komunistų partijos ir Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos narių asmens bylos,
Genealoginiai šaltiniai saugomi ne tik valstybės archyvuose, bet ir bibliotekose bei muziejuose: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomos kai kurių Romos katalikų bažnyčių metrikų knygos ir 230 asmenų fondų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomos Vilniaus arkivyskupijos kai kurių bažnyčių metrikų knygos bei Lietuvos dvarų inventoriai, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomos kai kurių Telšių (Žemaičių) vyskupijos bažnyčių metrikų knygos.

Elektroninės saugyklos
Atliekant genealoginius tyrimus dažnai naudojamasi įvairių duomenų bazių, virtualių archyvų informacija. "Epaveldas" www.epaveldas.lt – didžiausia Lietuvoje duomenų bazė, kurioje galima rasti genealoginės informacijos. Portalo duomenų bazėje šiuo metu galima rasti 91 Lietuvos Romos katalikų bažnyčios 2312 metrikų knygų, kurios apima laikotarpį nuo 1599 iki 1940 metų, skaitmeninius vaizdus. Bylų skaitmeninimas tęsiamas, tad duomenų bazė nuolat papildoma. Visą skaitmenintų ir planuojamų skaitmeninti Romos katalikų bažnyčių metrikų knygų sąrašą galima rasti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos interneto svetainėje čia.
Pradedant genealoginę paiešką, būtina surinkti pradinę informaciją: kada, kur gimė, kelintas vaikas šeimoje buvo pasirinktas asmuo, kokioje bažnyčioje pakrikštytas; kada, su kuo, kokioje bažnyčioje tuokėsi, kada ir kur mirė ir t. t. Šią informaciją galima sužinoti, apklausus vyresnės kartos giminaičius. Surinkta informacija patikrinama ir patikslinama, peržiūrint bažnytines metrikų knygas.
Bažnytinių metrikų knygų įrašai nuo XVII a. iki 1827 m. buvo rašomi lotynų kalba, nuo 1828 iki XIX a. vidurio – lenkų, nuo XIX a. vidurio iki 1920 m. – rusų, Pirmojo pasaulio karo metais daugelyje parapijų – vokiečių, po Pirmojo pasaulinio karo Telšių vyskupijoje – lietuvių, Vilniaus vyskupijoje – lotynų ir lenkų kalbomis. Taigi asmenvardžiai ir vietovardžiai kai kuriuose dokumentuose yra sulenkinti ar surusinti: tarkim, pavardė Arlauskas dokumentuose bus Orlowski arba Орловский, vardas Jurgis dokumentuose – Jerzy arba Георгий, Юрий; vardas Laurynas – Wawrzyniec arba Лаврентий; vietovardis Varėna – Orany arba Ораны; vietovardis Zarasai – Jeziorosy arba Ново Александровск ir t. t.
Sudarant genealoginę lentelę, rekomenduojama laikytis kelių pagrindinių taisyklių:
Giminės genealoginė lentelė sudaroma įrašant asmenų vardus, pavardes gimimo / mirties datas, pagal poreikį galima pažymėti ir gimimo vietą. 
Braižant genealoginę lentelę svarbu laikytis kartų chronologijos taisyklės, pagal kurią vienos kartos asmenys turi būti vaizduojami tame pačiame lygmenyje.
Asmenys įrašomi į genealoginę lentelę chronologiškai iš kairės į dešinę. Kairėje pusėje rašomi vyresni vaikai, dešinėje – jaunesni. Žinant asmenų chronologinio vaizdavimo taisyklę, galima nustatyti, kuris vaikas šeimoje buvo vyriausias ar jauniausias, net kai nėra žinomos tikslios vaikų gimimo datos. 
Vyriškoji giminės linija turi būti vaizduojama kairėje, o motinos – dešinėje pusėje. Matrimonialinis ryšys vaizduojamas tarp vyro ir moters, įrašant jų santuokos datą ir vietą. Šalia moters vardo būtina įrašyti jos mergautinę pavardę.

Informacija apie archyvus: http://www.archyvai.lt/lt/genealogine-paieska.html 

[Grįžti↑]

Bajorų svarbiausia pareiga – ginti valstybę!

 

"Tas, kuris tiki Laisve ir laikosi LIETUVOS Statuto, yra lietuvis" 
ištrauka iš XIX a. 4 deš. "Lietuvių katekizmo"

«Dvarai»«Kauno pilis»«Vytauto Didžiojo Karo muziejus»«LDK Valdovų rūmai»«Biržų pilis»«Dubingiai»

 

«1»«2»«3»«4»«5»«6»«7»«8»«9»«10»«11»«12»«13»«14»«15»«Mediateka»«Kauno bajoro nario mokestis»
Informacija norintiems legitimuotis [LEGITIMACIJA] Bajorams, siekiantiems KABD narystės, maloniai kviečiame susipažinti su reglamentu -  KABD Įstatų 3.2 punktu [ĮSTATAI]. 

Informuojame,
kad KABD Seimelio sprendimu nuo 2026 m. sausio 1 d. metinis draugijos nario mokestis - 20 eurų, kurį pagal Įstatus būtina sumokėti iki einamųjų m. kovo 1 d. 
Dėkojame už Jūsų supratingumą ir paramą Draugijai. 
 
KABD Rekvizitai:
 
Kauno apskrities Bajorų draugija, įm. k. 193412561
Reg. vieta: A. Mickevičiaus g. 19-420 Kaunas
Sąskaitos nr.: LT70 7044 0600 0337 2983,
AB SEB bankas  
SWIFT kodas : CBVILT2X          
         
 
Daugiau informacijos suteiks kanclerė Jovita Antanaitienė, tel. +370 687 11241, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.  
LIETUVOS KILMINGŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMO DEKLARACIJA
 


  Kauno apskrities bajorų draugija, pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įsteigta Lietuvos bajorijos palikuonis vienijanti organizacija, pritaria visos Lietuvos bajorijos vienybei. Po Lietuvos bajorų karališkąją sąjungą ištikusios juridinės ir finansinės krizės,  naujuoju lygiateisiškumo, pagarbos, šimtmečius menančiu istorinio Lietuvos bajorijos paveldo saugojimo ir atkūrimo principais grįstu junginiu tampa Asociacija „Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas“.

Kauno apskrities bajorų draugija, LBKS Panevėžio apskrities skyrius, LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugija 2019 m. gegužės 24 d. tapo šios Asociacijos steigėjais-nariais. 2019 m. birželio 14 d. Kaune įvykusio pirmojo Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo suvažiavimo metu išrinkta ir patvirtinta LBKS vadovybė - Vadas Egidijus Matulevičius, kanclerė Jovita Antanaitienė. Revizijos komisijos pirmininkas - Antanas Sirtautas, Bajorų legitimacijos komisijos pirmininkas - Artūras Rukas Daujotis. Vieningai pritarta tęsti keletą dešimtmečių puoselėjamą Lietuvos bajorijos paveldo išsaugojimo veiklą.
 
Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo vadovybė 2023 - 2027 m. kadencijai
Vadė Kristina Giedraitienė
Kanclerė Jovita Antanaitienė
Revizijos komisijos pirmininkas Antanas Sirtautas
Bajorų Legitimacijų Tarybos pirmininkas Ignas Raila
 
Informacija nuolat atnaujinama ,,Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo" internetinėje svetainėje  https://lbkslietuva.eu/
 
 


 
 2019 m. lapkričio 27 d. Asociacija ,,Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas"  prisijungė prie Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, narių, delegavo atstovus į Koordinacinę tarybą (NOKT).Susitarimą pasirašiusios patriotinės organizacijos bendradarbiauja saugant ir stiprinant Lietuvos nepriklausomybę, didinant šalies gynybinius pajėgumus, ugdant jaunosios kartos pilietiškumą, įamžinant visų laikų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir kovotojų atminimą. Svarbiausias Tarybos uždavinys - koordinuoti Nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą, Lietuvos krašto apsaugos sistemos institucijoms bendradarbiaujant su visuomene. (Ištrauka iš NOKT posėdyje 2017.12.15 patvirtinto Reglamento).
  


 

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės

vienybės diena

 

Prasminga ir džiugu buvo dalyvauti 2026 m. gegužės 17 d. Kėdainiuose vykusioje įsimintinoje šventėje – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienoje. Kariuomenės ir piliečių jungtinė valia, veikla ir ryžtas  - visų laikų, visų epochų Valstybingumo išlikimo vektorius. Šią tiesą puikiai organizuotame renginyje liudijo gausiai susirinkę miestiečiai, svečiai, jaunimas.

Asociacija Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas yra Nevyriausybinių organizacijų, stiprinančių Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos narė (NOKT). Renginio metu susidomėjusiems NOKT vicepirmininkė Kristina Giedraitienė pristatė NOKT organizacijų veiklą, pasidalino reikšmingais pastarųjų metų darbais, publikuotais leidiniais, vykusiomis konferencijomis.

Lietuvos kariuomenės, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro, Šaulių sąjungos, Lietuvos respublikos Seimo, skautų, valstybinės sienos apsaugos, mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas bei daugelis kitų šventės dalyvių subūrė svečius prie savų stendų, pasidalino įžvalgomis, rengė viktorinas, vyko diskusijos. Netrūko norinčių susipažinti su Lietuvos kariuomenės, sąjungininkų technikos, ginkluotės ekspozicijomis.

Iki naujų susitikimų!

Kristinos Giedraitienės,

LBKS, KABD vadovės, NOKT vicepirmininkės fotoreportažas

 

  



 
Istorinės atminties puoselėtojų sambūris Anykščiuose
 
2026 m. balandžio 25 d. Anykščiuose susibūrė kraštotyrininkai, istorinės atminties puoselėtojai iš visos Lietuvos.
 
Įsimintiname renginyje buvo dalijamasi ieškojimų ir atradimų archyvų raštų erdvėse istorijomis, pasiekimais, atskleidžiant istoriją tiek asmeninėse, tiek bendruomenei reikšmingose genealogijų linijose. Juk kiekvieno asmens praeities atodangos, protėvių sukurtas paveldas - tai ir visos Valstybės istorinė atmintis, jos pamatas ir dabarties gairės.
 
Renginyje prisiminimais pasidalino ir diskusijose dalyvavo KABD Tarybos narė, Įvaizdžio ir kultūros renginių grupės vadovė dr. Gėlė Minkuvienė, kraštotyrininkė dr. Loreta Stonienė.
 
Plačiau apie renginį maloniai kviečiame susipažinti pagal nuorodą:
(Nuorodoje pateikto teksto autorė Birutė Venteraitienė; Tautvilio Užos nuotraukos).
 
KABD informacija
 
 

 
 Monografijos sutiktuvės Kaune
 
2026 m. kovo 31 dieną Vytauto Didžiojo Karo muziejuje  įvyko istoriko Eimanto Gudo ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės monografijos „Kilmės viršūnėse. Didybė, palaidota po laiko dulkėmis“ pristatymas. Skaitytojų pamėgtas autorių duetas patraukliai pasakojo apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukso amžiaus -  XVI–XVII a. pradžios laikotarpio kilmingųjų sluoksnio atstovus. To laikotarpio didikai ir kunigaikščiai administravo valstybę, formavo jos politiką, gynė nuo priešų, patarinėjo didžiajam kunigaikščiui. Klausytojai išgirdo intriguojančių istorijų apie įtakingų giminių – Kęsgailų-Zavišų, Šemetų, Goštautų, Giedraičių, Oginskių veiklą, likimus. 
 
Po renginio įvyko Kauno apskrities bajorų draugijos narių susitikimas tradicinių susirinkimų formatu, buvo pasidalinta puikaus renginio įspūdžiais, aptarti numatomi susitikimai, kelionės. 
 
KABD, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus informacija

                                                



 

 

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo leidiniai –

Vilniaus knygų mugėje 2026 m.

 

2026 m. vasario 26 – kovo 1 d. skaitytojus subūrė tarptautinė Vilniaus knygų mugė – didžiausia renginių gausa garsėjanti kultūros erdvė Baltijos šalyse.

„Žodis ieško savo žmogaus“ – taiklus ir prasmingas renginio motto, sukvietęs net 55000 ištikimų ir naujų skaitytojų; kelias dienas vienijęs knygų mugės lankytojus ir bendraminčius, smalsuolius ir leidėjus, rašytojus ir renginio svečius, bičiulius. Vilniaus knygų mugė – tai nenutrūkstamų susitikimų laikas, kupinas bendrų pokalbių, atradimų džiaugsmo, įdomių ir prasmingų patirčių leidinių pasaulyje.

Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, skaitytojams pristatėme naujausius Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo leidinius – žurnalus „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai“ bei Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos išleistą naujausią  žurnalą „Genealogija ir heraldika. Nr. 4“ bei  skaitytojų itin laukiamą monografiją „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai“.

Aptariant leidinius, vyko įdomios diskusijos, buvo atrandama įspūdingų netikėtų sąsajų, net giminystės ryšių  -  sekant žurnalų puslapiuose gvildenamų tekstų gijas...

Tad tegu užrašytas žodis būna prasmingas – visada surandantis savo skaitytoją!

 

KABD, LBKS informacija

   
  
  


 
Įvyko KABD narių susirinkimas
 

2026 m. vasario 23 dieną Šv. Jurgio Kankinio konvento salėje įvyko Kauno apskrities bajorų draugijos narių susirinkimas. 

Renginio metu buvo prisiminti reikšmingi susitikimai, labdaros vakarai, šventės, bei aptarti numatomi renginiai.

KABD Tarybos narė p. Gėlė Minkuvienė parengtos paskaitos metu apžvelgė istorinius leidinius ir klausytojus supažindino su bajorų vaidmeniu 1863 m. sukilimo metu.

Buvo aptartos  žurnalo „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 5, 2025 m.“ rašinių temos, numatomas ir jau pradedamas naujo numerio parengimas.

Susirinkimo metu, kaip įprasta, įspūdžius aptarėme prie kavos puodelio.

KABD Vadę p. Kristiną Giedraitienę su Vadės pareigomis naujai 2025 - 2029 m. kadencijai  KABD narių vardu pasveikino ir įteikė nuostabių gėlių puokštę KABD kanclerė p. Jovita Antanaitienė ir Tarybos narė p. Greta Korsakovienė.

 

Iki naujų susitikimų!

KABD informacija

 


 

 
Renginys Vasario 16-ajai atminti
 
 
2026 m. vasario 11 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, bendradarbiaujant su istorinės atminties nevyriausybinėmis organizacijomis, organizavo renginį „Laisvės ženklų palytėti“, skirtą Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.
 
Šventinio renginio vedėjai Vladas Sungaila ir Dalia Poškienė įteikė padėkas už istorinės atminties puoselėjimą, Vasario 16-osios idėjų bei vertybių sklaidą. Tarp laureatų padėka įteikta ir Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovei Kristinai Giedraitienei. Vakaro eigoje LBKS  vadovė auditorijai pristatė Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos inicijuotą leidinį „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai“, aptarė monografijos sukūrimo aspektus, knygos vertingąsias savybes, išliekamąją vertę, reikšmę jaunosios kartos ugdymui.
 
Renginio dalyviai aktyviai jungėsi į lektorės inicijuotą viktoriną, o nugalėtoju tapo Lietuvos šaulių sąjungos  narys p. Alvydas Semaška, legendinio partizanų Žemaičių legiono vado, plk. Jono Semaškos – Liepos sūnus. Garbusis svečias nuoširdžiai džiaugėsi laimėjimu -  monografijos leidiniu.
 
Kūrybinėje vakaro dalyje žinomi menininkai, susibūrę į grupę „Dailės ratas“ atidarė parodą „Laisvė“ iš ciklo „Lietuvos istorinis kelias“ (parodos kuratorius Artūras Slapšys). Meninę programą pristatė pianistas Darius Kudirka. Dr. Raimundas Kaminskas   pristatydamas savo refleksijas apie Lietuvos valstybės atkūrimo šventės svarbą ateities kartoms, aptarė istorinių  leidinių parodą apie Vasario 16-ąją. 
 
LBKS, LPKTS informacija

 

  
 
 


 

                     Naujametinis labdaros GALA vakaras Kaune

 

2026 m. sausio 31 d. įvyko iškilmingas labdaros šventinis vakaras, kurį inicijavo Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas ir kitos istorinį paveldą puoselėjančios asociacijos – LDK Atminties RūmaiŠv. Adalberto  - LDK -  Riterių ordinas,  Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija.

Kauno Arkivyskupijos didžiojoje salėje susibūrė kviestiniai svečiai iš visos Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos. Sveikinimo žodžius tarė J. E. Kauno Arkivyskupas Metropolitas Kęstutis Kėvalas,  Šv. Jurgio Kankinio konvento Diakonas br. Bernardas Belickas, Europos parlamento narys prof. Liudas Mažylis, Lietuvos Respublikos Seimo narys prof. dr. Valdas Rakutis, istorinio paveldo puoselėtoja Angelė Jakavonytė.

Renginio metu LR Seimo narys prof. dr. Valdas Rakutis įteikė padėkas  Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo nariams – už nuoširdų, kilnų darbą istorijos išsaugojimo veikloje. Taip pat Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė įteikė LBKS įsteigtus apdovanojimus asociacijos nariams už reikšmingą visuomeninę veiklą.

Vakaro svečiai dėmesingai klausėsi Senamiesčio vaikų dienos centro direktorės Vaidos SabaliauskienėsKauno tautinės kultūros centro administracijos atstovių Ernestos Ranusienės ir Jurgitos Kilikauskienės veiklos pristatymų bei bendradarbiavimo su Lietuvos bajorų kraštų susivienijimu, Kauno apskrities bajorų draugija apžvalgos.

Iškilmingą, nuoširdų šventinį  vakarą papildė svarbiausi akcentai – labdaros loterija ir labdaros aukcionas. Svečiai aukojo dosniai, ypač susipažinę vaizdo medžiagoje apie praėjusių metų aukų panaudojimą – Senamiesčio vaikų dienos centro reikmėms Kaune ir bioninės rankos protezavimo operacijos laukiančiam jaunuoliui (po avarijos)  Lietuvoje.

Vakaro metu buvo gauta reikšmingų lėšų labdarai, kurios 2026 m. bus skiriamos  Senamiesčio vaikų dienos centro reikmėms ir kilniai paramos misijai Ukrainoje.

Renginio dalyvė Kornelija Giedraitytė svečius supažindino su Giedraičių šeimos nario Alexis Guedroitz savanoriška pagalbos veikla. Alexis Guedroitz, gimęs Londone, kilęs iš kilmingos belgų aristokratų ir kunigaikščių Giedraičių šeimos, šiuo metu  savanoriškai gyvena Ukrainoje ir organizuoja su partneriais labai reikalingą darbą – skaidraus plastiko lakštais „įstiklina“ išdaužytus langus gyvenamose patalpose, mokyklose, ligoninėse, biuruose ir t.t. Tai leidžia jaustis gyventojams oriai – matyti aplinką, būti apsaugotiems nuo šalčio (įprastai pažeidimai dengiami faneros plokštėmis). Paslauga suteikiama nemokamai, pagal prašymus, o specialus fondas Insulate Ukraine renka aukas ir gamina 1 langą už 20 dolerių. Plačiau apie akciją internete čia.

Iškilmingo vakaro metu koncertavo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės auklėtiniai, tarptautinių konkursų laureatai  Liepa DabriškaitėUgnė StražnickaitėIeva VaivadaitėGreta ZabielaitėKristupas LauciusMykolas MikšysPaulius Katiliavas; pianistė Domantė Matulevičiūtė.

Šventės dalyviams buvo pristatytas naujausias Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo leidinys – žurnalas ,,Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 5, 2025 m.“

Nuoširdžiai dėkojame visiems iškilmingo vakaro dalyviams, svečiams!

Tegu Jūsų gera valia, nuoširdi parama suteiks taip reikalingą pagalbą labiausiai jos laukiantiems!

Iki naujų prasmingų susitikimų!

LBKS informacija

  
 
  
  
 
 
 

 


 


 

Naujojo žurnalo numerio sutiktuvės:

,,Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 5, 2025 m.”

Visuomenę pasiekė naujas kasmetinio žurnalo ,,Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai” numeris. Skaitytojų laukia įprastos rubrikos  - metinė Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, kitų istorinę atmintį puoselėjančių asociacijų veiklos apžvalga, jaunųjų istorinio paveldo saugotojų konkurso  laureatų darbai, ,,Vienos nuotraukos istorija” ir kt. Suburtas autorių kolektyvas Jūsų dėmesiui pateikė vertingų istorinių studijų, pvz. Aldona Snitkuvienė aprašo Raudondvario grafų Tiškevičių dovanas muziejams; Mindaugas Surblys supažindina su aušrininkės, poetės Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės gyvenimo istorija; Lina Vapsevičienė primena 1831 m. sukilimo faktus; Vytenis Almonaitis pateikia įdomių atradimų apie Kryžkalnio obelisko prototipą ir kt.

Žurnalo puslapiuose rasime vertingų prisiminimų apie giminių istorijas, pvz. Rimvydas Aniulis aprašo net kelių amžių susijusių šeimų likimų vingius, nutolusius per kelis kontinentus. Dėkojame ir nuolatiniams žurnalo bendraautoriams – Dr. Jūratei ČirūnaiteiDr. Vitoliui Sekliuckiui; džiaugiamės ir naujų bendradarbių – Leonardo JagminoDr. Raimundo Kaminsko pateiktais vertingais tekstais.

Dėkojame bajorų paveldą puoselėjančių asociacijų nariams – Jovitai AntanaitieneiIgnui RailaiVijoletai KamandulieneiArtūrui Rukui Daujočiui už pateiktas įžvalgas, dokumentų tyrimus, istorines atodangas.

Dėl žurnalo įsigyjimo maloniai kviečiame kreiptis el.p.  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.

Malonaus skaitymo!

 

Kristina Giedraitienė

Žurnalo sudarytoja

LBKS Vadė




 

Gerbiamieji bajorai,
 
Įvyko kasmetinis Kauno apskrities bajorų draugijos iniciatyva rengiamas vaikų kalėdinis spektaklis „Sniego karalienė“, kuris sukūrė jaukią šventinę nuotaiką.
Aktoriai puikiai įkūnijo pasakos herojus, o spalvingi kostiumai, dekoracijos ir muzika sukūrė tikrą žiemos stebuklą. Spektaklis pasakojo apie draugystę, gerumą ir drąsą.

Vaikus ir žiūrovus pradžiugino Kalėdų Senelis, kuris pasveikino visus su šventėmis, palinkėjo džiaugsmo, laimės ir gerų darbų. Jo pasirodymas sukėlė daug šypsenų ir džiaugsmo.

Renginys sulaukė gausių aplodismentų ir džiugių šypsenų, o žiūrovai išsinešė šiltus įspūdžius, dovanėles ir šventinę nuotaiką.

Renginio organizatorių vardu

KABD Tarybos narė Liudvika  Markauskienė

 


 

 

 





                               

Gerbiamieji ponios ir ponai,

Laiko juosta, tarsi perregimas dienų, džiaugsmų, likimų, prasmių šydas mus vėl perkelia… Pasitiksime 2026-uosius, tikėsimės laimingų, vilties, taikos, bičiulystės ir kūrybos džiaugsmo kupinų dienų. Tad susitikime!

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos, kilmingųjų paveldą puoselėjančios organizacijos  - ,,Lietuvos bajorų kraštų Susivienijimas”, ,,Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminties rūmai”, ,,Šv. Adalberto – LDK – riterių ordinas”, ,,Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija” jau 30 metų suburia narius Naujųjų metų labdaros šventėms.

Įsimintinų iškilmingų renginių metu svarbiausias dėmuo daugelį metų tenka labdarai. Labdaros loterijų, aukcionų lėšos pasiekė ir suteikė reikšmingą paramą labiausiai jų stokojančius: aukojome Palemono vaikų dienos centrui, Senamiesčio vaikų dienos centrui; ,,Arkos” bendruomenei; Šv. Jurgio Kankinio konvento bažnyčios atstatymo reikmėms; į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams; pavieniais atvejais suteikėme paramą, būtiną medicinos pagalbai užtikrinti; rėmėme meno aukštumų siekiantį jaunimą… Visų gavėjų net neišvardinsime, tačiau visi jie nepaprastai Jums dėkingi už kiekvieną auką, kuri reikšmingai pagelbėjo.

Tad maloniai turime garbę Jus pakviesti

į šventinį kilmingųjų paveldą puoselėjančių organizacijų labdaros GALA vakarą,

kuris vyks 2026 m. Sausio 31 d., šeštadienį, 14 – 21 val.

Renginio vieta - Kauno Arkivyskupijos rūmų Didžioji salė,

Kaunas, Rotušės a. 21/Papilio g. 5.

 

 



 

Įvyko rinkiminis NOKT posėdis

 

2025 m. gruodžio 15 d. LK Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko Nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos valstybės gynybiniams pajėgumams stiprinti, koordinacinės tarybos (NOKT) posėdis.

Darbotvarkėje išklausyti NOKT pirmininko Arnoldo Kulikauskio vedami mokymai „Priešo ginkluotės atpažinimas“; pristatyta NOKT pirmininko veiklos apžvalga; išklausytos NOKT organizacijų vadovų ataskaitos bei pateikti veiklos planai 2026 metams.

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo (NOKT nario) vadovė Kristina Giedraitienė apžvelgė 2024 – 2025 m. asociacijos veiklą, akcentuojant: reikšmingą LBKS vaidmenį, bendradarbiaujant su iniciatyvine grupe ir  pateikiant Kultūros paveldo departamentui prie kultūros ministerijos dokumentus „Dėl apsaugos suteikimo Lietuvos partizanų užkasimo vietai ir kapams (u.k. 34565) bei jų registravimo kultūros vertybių registre“. Paminėta istorinės atminties įamžinimo veikla, finansinė parama KTKC organizuojamam konkursui „Giminės medis“; LBKS atstovų dalyvavimas konferencijose archyvų klausimais (2025 m. spalio 11 d. Čikagoje, Lemonte, JAV); žurnalo „Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai“ leidyba ir kt.

NOKT posėdžio metu išrinktas NOKT pirmininkas – dr. Kostas Ivanauskas (Šaulių sąjunga), NOKT pirmininko pavaduotoja – Kristina Giedraitienė (Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas).

 KABD informacija

   

 


 


 

 Įvyko rinkiminis Pakartotinis KABD narių Seimelis

2025 - 2029 m. kadencijos veiklos  klausimais

 

2025 m. gruodžio 10 dieną, 16 val. adresu Kaunas, Laisvės al. 39 (LPKTS skyriuje, II a. salėje) įvyko rinkiminis Kauno apskrities bajorų draugijos (toliau ir KABD, Įm. k. 193412561) Pakartotinis Seimelis (nesusidarius dalyvių kvorumui anksčiau skelbto 2025 m. lapkričio 26 d. Seimelio darbui (KABD Įstatų punktas 5.8).

Pakartotinis Seimelis vyko anksčiau skelbtais darbotvarkės klausimais.

Buvo išklausytos ir patvirtintos KABD Vadės, Kanclerės, KABD Revizijos, Legitimacijų komisijų ir Bajorų garbės teismo vadovų ataskaitos už praėjusį laikotarpį.

2025 - 2029 m. kadencijai:

KABD Vade išrinkta Kristina Giedraitienė.

KABD Kanclere išrinkta Jovita Antanaitienė.

Nustatyta ir patvirtinta 7 KABD narių Taryba: Kristina Giedraitienė, Jovita Antanaitienė, dr. Gėlė Minkuvienė, Vilija Grigalevičienė, Greta Korsakovienė, Liudvika Markauskienė, prof. Arvydas Palevičius.

Patvirtinta KABD Legitimacijų komisija:

Nariai - prof. habil. dr. Arvydas Palevičius (komisijos pirmininkas, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.  ), dr. Gėlė Minkuvienė, Artūras Rukas Daujotis, Liudvika Markauskienė, Judita Leikienė.

Revizijos komisijos pirmininkė Vijoleta Kamandulienė.

Bajorų Garbės teismo pirmininkas kun. Saulius Paulius Bytautas.

Sudaryta ir patvirtinta narių sudėtis į KABD Įvaizdžio ir kultūros reikalų grupę:

Nariai:

Dr. Gėlė Minkuvienė (grupės pirmininkė, el. p.  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti. ),

Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė, Nemira Blažytė, Zita Varnienė, Liudvika Krisiukėnienė, Ieva Kaušinienė, Elena Baliutavičiūtė, Liudvika Markauskienė, Jovita Antanaitienė, Judita Liaudanskaitė, Vilija Grigalevičienė, Sigita Montvilaitė -Radovanovich.

Išrinkta ir patvirtinta KABD Garbės Tarybos narių sudėtis:

Artūras Rukas Daujotis (pirmininkas), Eugenija Ivaškevičiūtė, Raimundas Charževskis, Liudvika Krisiukėnienė, kun. Saulius Paulius Bytautas, Ieva Kaušinienė, Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė, Nemira Blažytė.

Nustatyti KABD narių stojamųjų įnašų ir nario mokesčio dydžiai, aptarta tolimesnė KABD veikla, išklausyti Seimelio narių pasisakymai, vyko diskusijos.

 

KABD informacija

 



 

 Gerbiamieji Kauno apskrities bajorų draugijos nariai,

Pranešame apie šaukiamą rinkiminį Kauno apskrities bajorų draugijos (toliau ir KABD, Įm. k. 193412561) Pakartotinį Seimelį;  nesusidarius dalyvių kvorumui anksčiau skelbto 2025 m. lapkričio 26 d. Seimelio darbui (KABD Įstatų punktas 5.8).

Pakartotinis Seimelis vyks 2025 m. gruodžio 10 dieną, trečiadienį, 16 val. adresu Kaunas, Laisvės al. 39 (LPKTS skyriuje, II a. salėje).

Pakartotinio Seimelio darbas vyks pagal anksčiau skelbtos darbotvarkės punktus. 

Seimelio darbotvarkė: 1.  KABD visuotinio narių susirinkimo - Seimelio - pirmininko ir sekretoriaus rinkimai ir tvirtinimas. 2. KABD visuotinio narių susirinkimo - Seimelio - darbotvarkės tvirtinimas. 3. KABD Vado ataskaita už praėjusį laikotarpį,  tvirtinimas. 4. KABD Kanclerio ataskaita už praėjusį laikotarpį, tvirtinimas. 5. KABD Revizijos, Legitimacijų komisijų ir Bajorų garbės teismo vadovų ataskaitos už praėjusį laikotarpį. 6. KABD Tarybos narių atšaukimas, pasibaigus kadencijai. 7.   KABD Tarybos narių skaičiaus nustatymas ir naujos KABD  Tarybos 2025-2029 m. kadencijos narių išrinkimas. 9. KABD Vado atšaukimas, pasibaigus kadencijai. 10. KABD Vado 2025-2029 m. kadencijai išrinkimas. 11.  KABD Revizijos komisijos narių atšaukimas, pasibaigus kadencijai. 12.  KABD Revizijos komisijos 2025-2029 m. kadencijos narių išrinkimas. 13.  KABD Legitimacijų komisijos  atšaukimas, pasibaigus kadencijai. 14.  KABD Legitimacijų komisijos 2025-2029 m. kadencijos narių išrinkimas. 15.  KABD Bajorų garbės teismo narių  atšaukimas, pasibaigus kadencijai. 16.  KABD Bajorų garbės teismo 2025-2029 m. kadencijos narių išrinkimas. 17.  KABD Kanclerio atšaukimas, pasibaigus kadencijai. 18.   KABD Kanclerio išrinkimas 2025-2029 m. kadencijai. 19.  KABD narių stojamųjų įnašų ir nario mokesčio nustatymas. 20. KABD veiklos, numatomų darbų aptarimas, svarstymas, priėmimas. 21. KABD Seimelio narių paklausimai, pasisakymai, diskusijos.

Kviečiame aktyviai dalyvauti.

Pagarbiai

Kristina Giedraitienė

KABD Vadė

 



Gerbiamieji Kauno apskrities bajorų draugijos nariai, 

Informuojame, kad yra šaukiamas KABD rinkiminis Seimelis:

2025 m. lapkričio 26 d. (trečiadienį) 17 val. Kauno apskrities bajorų draugijos (toliau ir KABD, įm. kodas 193412561) Vadė šaukia Kauno apskrities bajorų draugijos rinkiminį Seimelį, vyksiantį Kaune, M. Valančiaus g. 6 .

Seimelio darbotvarkė: 1.  KABD visuotinio narių susirinkimo - Seimelio - pirmininko ir sekretoriaus rinkimai ir tvirtinimas. 2. KABD visuotinio narių susirinkimo - Seimelio - darbotvarkės tvirtinimas. 3. KABD Vado ataskaita už praėjusį laikotarpį,  tvirtinimas. 4. KABD Kanclerio ataskaita už praėjusį laikotarpį, tvirtinimas. 5. KABD Revizijos, Legitimacijų komisijų ir Bajorų garbės teismo vadovų ataskaitos už praėjusį laikotarpį. 6. KABD Tarybos narių atšaukimas, pasibaigus kadencijai. 7.   KABD Tarybos narių skaičiaus nustatymas ir naujos KABD  Tarybos 2025-2029 m. kadencijos narių išrinkimas. 9. KABD Vado atšaukimas, pasibaigus kadencijai. 10. KABD Vado 2025-2029 m. kadencijai išrinkimas. 11.  KABD Revizijos komisijos narių atšaukimas, pasibaigus kadencijai. 12.  KABD Revizijos komisijos 2025-2029 m. kadencijos narių išrinkimas. 13.  KABD Legitimacijų komisijos  atšaukimas, pasibaigus kadencijai. 14.  KABD Legitimacijų komisijos 2025-2029 m. kadencijos narių išrinkimas. 15.  KABD Bajorų garbės teismo narių  atšaukimas, pasibaigus kadencijai. 16.  KABD Bajorų garbės teismo 2025-2029 m. kadencijos narių išrinkimas. 17.  KABD Kanclerio atšaukimas, pasibaigus kadencijai. 18.   KABD Kanclerio išrinkimas 2025-2029 m. kadencijai. 19.  KABD narių stojamųjų įnašų ir nario mokesčio nustatymas. 20. KABD veiklos, numatomų darbų aptarimas, svarstymas, priėmimas. 21. KABD Seimelio narių paklausimai, pasisakymai, diskusijos.

Kviečiame dalyvauti.

KABD Vadė Kristina Giedraitienė 


 


 

Gerbiamieji bajorai,

 

Jubiliejinių sukakčių proga 2025 m.

rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn.

nuoširdžiai sveikiname Kauno apskrities bajorų draugijos narius !

 

P. Virginiją Balčiauskaitę - Daugirdienę (H. bogoria);

P. Gėlę Minkuvienę (H. Topor, Kirvis), Kauno apskrities bajorų draugijos Tarybos narę;

P. Sylwia Anna Malissa Wos (H. Swienczyc);

P. Alvydą Gelažių ( H. Naktikovas);

P. Gytį Giniotį (H. Dolenga);

P. Emiliją Skrupskytę (H. Lubicz);

P. Redą Beržinienę (H. Leliwa);

P. Gintarą Daugėlą Bajalį (H. Zadora).

 

Įkvėpimo, kūrybos, nuostabių atradimų - kasdienoje ir šventėse - atradimų metų

Jums nuoširdžiai linki KABD bendruomenės nariai!

 



 

 Konferencija Lituanistikos tyrimo centre (LTC)

JAV, Čikagoje (Lemonte)

 

2025 m. spalio 11 d. LBKS, KABD, LGHD vadovė Kristina Giedraitienė asmeniniu kvietimu, atstovaudama nevyriausybines organizacijas, dalyvavo  Lituanistikos tyrimo centre (LTC) JAV, Čikagoje (Lemonte) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Lietuviškų archyvų išeivijoje saugojimas: rekomendacijos ir iššūkiai“. Konferencijos rengėjai – JAV lietuvių bendruomenė ir Lituanistikos tyrimo centras; rėmėjas – Lietuvių Fondas.

2025 m. spalio 10 d. konferencijos tematika ir kiti aktualūs klausimai buvo aptarti Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Čikagoje. Susitikime dalyvavo Generalinis konsulas Regimantas Jablonskas, Ministras patarėjas Saulius Jaskelevičius, Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorius Darius Žeruolis, Kauno regioninio valstybės archyvo vadovas Gintaras Dručkus, vyr. specialistė Edita Škirkaitė.

Spalio 11 d.  Lituanistikos tyrimo centre  Čikagos priemiestyje Lemonte įvyko puikiai organizuota aukšto mokslinio lygio tarptautinė konferencija, kurios atgarsiai dar ilgai sklis suinteresuotose grupėse. Puikiai parinktas lektorių kolektyvas, išsamūs pranešimai buvo naudingi tiek klausytojams salėje, tiek vėliau pasiekė susidomėjusius filmuotos medžiagos pagalba. Jaukiai parengtoje konferencijų salėje dalyviams buvo sudarytos visos galimybės bendrauti, pasidaryti užrašus, pasikeisti informacija, kontaktais. Vyko įdomios diskusijos, apsikeista naudingais kontaktais, užmegzti naudingi bendradarbiavimo ryšiai.

Tai puikus organizatorių darbas –  Reginos Butkus (JAV LB KV vicepirmininkė archyvams),  Kristinos Lapienytės (LTC Valdybos pirmininkės), Dr. Roberto Vito (LTC Tarybos pirmininko).

Kristina Giedraitienė atstovavo Lietuvoje veikiančias nevyriausybines organizacijas, kurių esminė užduotis ir veikla – istorinės atminties telkimas, išsaugojimas, sklaida:

Archyvų Tarybą prie LR Kultūros ministerijos;

Nevyriausybinių organizacijų, stiprinančių Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinę tarybą (NOKT);

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugiją (LGHD);

Asociaciją „LDK Atminties rūmai“;

Asociaciją „Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas“ (LBKS).

Parengtame pranešime „Medžiagos rinkimas lietuviškuose archyvuose“ Kristina Giedraitienė akcentavo ir asmeninių archyvų – šeimos, giminės dokumentų, saugotinų vertybių -  svarbą visos valstybės istorinės atminties paveiksle. Pasidalinta veiklos patirtimi, savo pranešime konferencijos metu apžvelgta reikšminga istorinės atminties dalis – asmeninių, šeimų, giminių sukaupti archyvai, jų išsaugojimo problematika, perdavimas atsakingoms institucijoms. Šiuo aspektu tiek JAV Lietuvių bendruomenė, tiek Lituanistikos tyrimo centras puikiai bendradarbiauja ir reikšmingai saugo istorinį paveldą.

Lietuvoje veikiančios istorinės atminties organizacijos pagal koalicinę bendradarbiavimo sutartį steigia apdovanojimus už indėlį į istorinio paveldo puoselėjimą ir išsaugojimą. Asociacijų valdymo organų sprendimu, už nuopelnus istorinės atminties išsaugojimui konferencijos metu Kristina Giedraitienė įteikė apdovanojimus:

p. Reginai Butkus (JAV LB KV vicepirmininkei archyvams) – 1831 m. karžygės grafaitės Emilijos Platerytės vardo medalį;

p. Kristinai Lapienytei (LTC Valdybos pirmininkei) -  1831 m. karžygės grafaitės Emilijos Platerytės vardo medalį;

Dr. Robertui Vitui (LTC Tarybos pirmininkui) – Generolo Tado Kosciuškos atminimo vardo medalį;

p. Andriui Jonui Dundurui (Clevelando lietuvių kultūros dokumentavimo centro direktoriui) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinio paveldo išsaugojimo atminimo medalį.

Konferencijos mecenato JAV Lietuvių Fondo tarybos pirmininkui p. Juozui Kapačinskui Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos tarybos sprendimu buvo dovanota naujausia asociacijos išleista monografija – „Signatarų genealogijos. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai“.

Įdomu, kad šį leidinį konferencijos dalyviai galėjo laimėti ir parengtoje viktorinoje konferencijos metu.

Neabejotina, kad konferencija turės reikšmingą įtaką, atliepiant aktualius archyvų išeivijoje iššūkius ir uždavinius – telkti, saugoti, perduoti ateinančioms kartoms lietuvių išeivijos atmintį.

 

LBKS, KABD informacija


LR Generaliniame konsulate Čikagoje (JAV), 2025 m. spalio 10 d. Iš kairės - LVIA direktorius Darius Žeruolis, LGHD vadovė Kristina Giedraitienė, LTC valdybos pirmininkė Kristina Lapienytė, Generalinis konsulas Regimantas Jablonskas, JAV Lietuvių bendruomenės vicepirmininkė Regina Butkus, Kauno regioninio valstybės archyvo (KRVA) vyr. specialistė Edita Škirkaitė, Ministras patarėjas Saulius Jaskelevičius, KRVA direktorius Gintaras Dručkus.


Susitikimas LR Generaliniame konsulate Čikagoje 2025 m. spalio 10 d.


Ekspozicijos fragmentas Lituanistikos tyrimo centre, Lemonte.


Archyvinių dokumentų saugykla

Lituanistikos tyrimo centre, Lemonte.

 
Konferencijos metu: pirmame plane Regina Butkus, Kristina Giedraitienė

 
Apdovanojimas įteikiamas konferencijos organizatorei Reginai Butkus.


Kristina Giedraitienė prie monumento LLKS ginkluotųjų pajėgų vadui
Adolfui Ramanauskui - Vanagui Lemonte, Pasaulio lietuvių centro parke.

 

 


 


 

Įvyko KABD narių susirinkimas

 

Prasidėjęs ruduo vėl subūrė  Kauno apskrities bajorų draugijos narius. 

2025 m. rugsėjo 25 dieną Kauno senamiestyje, puikioje kūrybinėje erdvėje – salone

„Parko galerijoje“ (Kaunas, M. Valančiaus g. 6 ) tradicinio susitikimo metu KABD

nariai atvyko ir aptarė vasaros įspūdžius, numatė renginius, pabendravo.

Lektorė menotyrininkė Jurgita Ilčiukaitė svečiams paruošė

puikią paskaitą „Dailininkas Vytautas Kasiulis. Gyvenimo ir kūrybos apžvalga";

atsakė į susitikimo dalyvių klausimus, dalyvavo diskusijoje.

KABD nariai turėjo puikią galimybę susipažinti su "Parko galerijoje" vykstančiomis parodomis, nuolatinėmis meno kūrinių ekspozicijomis. 

Po paskaitos įspūdžius aptarėme prie kavos puodelio.

Dėkojame atvykusiems KABD nariams, svetingiems "Parko galerijos" darbuotojams!

 

KABD informacija

 


 


 

Gerbiamieji bajorai,

 

Maloniai pasidaliname žinia, kad KABD narys Dr. Vitolis Sekliuckis vėl sulaukė tarptautinio įvertinimo fotografijos srityje, kviečiame susipažinti su nuostabiais kūrybiniais darbais!

Paskelbti šiemetinių pasaulinių foto konkursų, organizuojamų Paryžiuje (PX3_25) ir JAV (IPA_25), nugalėtojai. Nuotraukas laimėtojas galima pasižiūrėti pagal nuorodas:

https://px3.fr/winners/px3/2025/

https://www.photoawards.com/winner/?compName=IPA+2025

Šiais metais Dr. Vitolio Sekliuckio nuotraukos ar jų serijos įvairiose kategorijose pelnė 19 prizų. Laimėjo: PX3_25 – 2 sidabrus, 1 bronzą ir 8 garbingo paminėjimo (GP) (Honorable Mention) diplomus, o IPA_25 - 3 GP ir 5 nominacijos diplomus (NO) (Official Selection). Norint jas pasižiūrėti, reiktų įvesti šias nuorodas:

1) Serija „Paralelės tarp žmogaus ir gamtos pastatytų tiltų“ (Parallels between bridges built by man and nature) pelnė : sidabrą (PX3_25) ir NO (IPA_25).

https://px3.fr/winners/hm/2025/1-122917-25/

https://www.photoawards.com/winner/zoom.php?eid=8-1722607666-25

2) Serija „ Kalnų dailė“ (Mountain painting): sidabras (PX3_25).

https://px3.fr/winners/hm/2025/1-119943-25/

3) Serija „Kalnų magija“ (Mountain magic): bronza (PX3_25).

https://px3.fr/winners/hm/2025/1-119948-25/

4) Nuotrauka „Raudonasis tiltas(Red bridge): GP (PX3_25) irNO (IPA_25).

https://px3.fr/winners/hm/2025/1-119957-25/

https://www.photoawards.com/winner/zoom.php?eid=8-1722598598-25

5) Nuotrauka „Diskusija (Discussion): GP (PX3_25).

https://px3.fr/winners/hm/2025/1-120462-25/

6) Nuotrauka „Persė (Persian): GP (PX3_25).

https://px3.fr/winners/hm/2025/1-120463-25/

7) Nuotrauka „Jaunieji tėvų pagalbininkai (Young Parents Helpers): GP (PX3_25).

https://px3.fr/winners/hm/2025/1-120489-25/

8) Serija „Panašumai tarp pastatų ir medžių (Similarities between buildings and trees): GP (PX3_25) irGP, NO (IPA_25).

https://px3.fr/winners/hm/2025/1-120509-25/

https://www.photoawards.com/winner/zoom.php?eid=8-1722599618-25

9) Nuotrauka „Vartai pas Visagalį (The Gate to the Almighty): GP (PX3_25) irGP, NO (IPA_25).

https://px3.fr/winners/hm/2025/1-120526-25/

https://www.photoawards.com/winner/zoom.php?eid=8-1722599632-25

10) Nuotrauka „Pilis (The castle): GP (PX3_25).

https://px3.fr/winners/hm/2025/1-120552-25/

11) Nuotrauka „Vienišas (Lonely): GP (PX3_25) irGP, NO (IPA_25).

https://px3.fr/winners/hm/2025/1-120581-25/

https://www.photoawards.com/winner/zoom.php?eid=8-1722599668-25

 

KABD informacija

 


 


 

Bajorystės pripažinimo aktų įteikimo iškilmės Palėvenėje

 

2025 m. liepos 26 d. įvyko iškilmingas Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo renginys – Bajorystės pripažinimo aktų įteikimo iškilmės Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje.

Iškilmių pradžioje Šv. Mišias už bajorų gimines aukojo Šv. Domininko bažnyčios klebonas teol. m. dr. kunigas Rimantas Gudelis.
2025 m.  Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo asociacijų nariais tapo 34 bajorų palikuonys, atvykę ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Vokietijos, tolimosios Australijos! Jauniesiems bajoraičiams buvo įteikti simboliniai liudijimai, primenantys kilmingą ir garbingą protėvių istoriją.

Susirinkusius šventės dalyvius pasveikino LBKS vadė Kristina Giedraitienė, Lietuvos Aukštaitijos bajorų sąjungos vadas Egidijus Matulevičius, LBKS Klaipėdos krašto bajorų vadas Antanas Sirtautas, LBKS kanclerė Jovita Antanaitienė, LBKS Legitimacijų Tarybos pirmininkas Ignas Raila

Renginio svečias – LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos atstovas, Šv. Adalberto – LDK riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis pasveikino šventės dalyvius, aptarė 2014 m. koalicinės bendradarbiavimo sutarties pasirašiusių 14 nevyriausybinių istorinės atminties paveldą puoselėjančių organizacijų veiklą, svečiams pristatė 2025 m.  įsteigtą apdovanojimą  –  1831 m. sukilimo karžygės - grafaitės Emilijos Platerytės vardo atminimo medalį.

Už indėlį į nevyriausybinių organizacijų veiklą juo buvo apdovanota LBKS kanclerė Jovita Antanaitienė, Kauno apskrities bajorų draugijos Tarybos narė Vilija Grigalevičienė. Lietuvos Aukštaitijos bajorų sąjungos vadui  Egidijui Matulevičiui įteikta LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos insigninė žvaigždė.

Už reikšmingą istorinės atminties išsaugojimo veiklą Palėvenės dvaro valdytojai   p.Nijolei Marijai Milaknienei įteiktas LDK Atminties rūmų ir LDK Ponų tarybos įsteigto apdovanojimo - Lietuvos globėjo Šv. Jurgio ordino III laipsnio apdovanojimas.

Po iškilmingos Bajorystės pripažinimo aktų įteikimo ceremonijos buvo priimta naujųjų narių priesaika, įpareigojanti pilietiškumui, garbingai veiklai Lietuvos Valstybės ir Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo labui.

Šventės dalyvių laukė ir šventinė popietė Palėvenės dvare – svečius pasitiko patrankos salvė, svečiai domėjosi dvaro istorija, grožėjosi puoselėjamu dvaro parku, jaunieji šventės dalyviai džiaugėsi tik jiems parūpintomis nuotaikingomis pramogomis!

Nuostabu ir didžiai prasminga, kad asociacijos Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas veikla atliepia esminius šiandienos visuomenės lūkesčius – ugdo, puoselėja, išsaugo istorinį tradicijų paveldą; perduoda jaunajai kartai jų protėvių garbingą palikimą - Valstybės kūrimo darbą!

Įrašai Bajorystės pripažinimo Akto dokumente lotynų ir lietuvių kalbomis tad skelbia asociacijos šūkį – Protėvių garbei! In honorem progenitorum!

KABD, LBKS informacija

   



 

Nuoširdžiai sveikiname KABD narius,

2025 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėn. pasitinkančius

Jubiliejines šventes!

 

P. Juditą Liaudanskaitę, H. Lapinas;

P. Dobilę Minkutę, H. Kirvis;

P. Rasą Augutytę, H. Tarnawa;

P. Vandą Dautartienę Tarankevičiūtę, H. Trzaska;

P. Iloną Pacevičiūtę Gajauskienę Bartašienę, H. Leliva;

P. Roką Gelažių, H. Naktikovas;

P. Kęstutį Paulaitį, H. Lapinas.

Šviesių dienų, kūrybinių minčių ir erdvių Jums nuoširdžiai linki

Kauno apskrities bajorų draugijos bendruomenė!

 



 

Lietuvos laisvės kovotojų atminimui

– atvertos partizanų muziejaus erdvės 

 

2025 m. liepos 12 d. Varėnos rajone, Kasčiūnuose, Laisvės kovotojo Juozo Jakavonio-Tigro (1925 07 10 - 2021 11 23) sodyboje, šalia  įrengto bunkerio – vadavietės, iškilmingai atidarytas ir pašventintas partizanų muziejus.

Juozo Jakavonio -Tigro dukra Angelė Jakavonytė, įgyvendindama tėčio svajonę, jau po jo mirties prieš trejetą metų atnaujino istorinę vadavietę, o jo šimtąsias gimimo metines įprasmino partizanų muziejaus ekspozicijų įrengimu.

Autentiškoje istorinėje vietoje muziejaus pastatas iškilo geradarių lėšų, aukų dėka. Juozas Jakavonis – Tigras -  partizanas, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, pasirinkęs Tigro slapyvardį, jau 19-os metų įsitraukė į ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą. 1945 m. kartu su kitais partizanais tėvų namų kieme įrengė bunkerį, kuriame 1945-1946 m. veikė Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, viena pirmųjų paruoštų žiemai. 

Bunkeryje gyveno ir dirbo  Lietuvos partizanų vadai Juozas Vitkus-Kazimieraitis (1901-1946) ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957). Čia buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“, įvyko Merkinės mūšio planavimas, pasiruošimas. 

Renginio dalyviai Kasčiūnų kaimo kapinaitėse pagerbė J. Jakavonio Tigro bei kitų čia palaidotų Lietuvos partizanų  atminimą.

Iškilmės Jakavonių sodyboje prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo   Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir Merkinės parapijos klebonas Robertas Rumšas. Trispalvę juostelę perkirpus Angelei Jakavonytei, Juozo Vitkaus-Kazimieraičio sūnui Rimgaudui Vitkui ir vaikaitei Vilijai Pranskienei, muziejaus projekto autoriui Gintarui Čaikauskui, Tigro vaikaitei, grafikos dizainerei Miglei Rukštelytei, pagrindiniams rėmėjams Mariui ir Živilei Valukynams, muziejų pašventino Arkivyskupas Gintaras Grušas. 

Renginio metu buvo pademonstruota naujausia Lietuvos kariuomenės karinė technika ir ginkluotė, veikė parodos, rėmėjams buvo įteikti padėkos raštai ir atminimo dovanos.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai Kristina ir Artūras Giedraičiai tarė sveikinimo žodį ir įteikė VšĮ LDK atminties rūmų ir kitų istorinės atminties organizacijų įsteigtą Emilijos Platerytės vardo garbės apdovanojimą Angelei Jakavonytei. 

Renginyje dalyvavo Europos parlamento ir LR Seimo nariai, Varėnos r. savivaldybės, partizanų vadų A. Ramanausko-Vanago ir J. Vitkaus-Kazimieraičio vaikai ir artimieji, Lietuvos šaulių sąjungos, Tautinės lietuvių studentų korporacija „Neo-Lithuania”, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo,  Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino, LGGRTC ir kitų organizacijų atstovai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai, tremtiniai, politiniai kaliniai, svečiai iš užsienio šalių. 

Visuomenei atvertame muziejuje eksponuojamos J. Jakavonio-Tigro relikvijos, asmeniniai daiktai  – šeimos maldaknygės, parsivežtos iš Sibiro, kur partizanas kalėjo 10 metų, lagaminas, dokumentai, fotografijos, iki šiol dar neskaityti laiškai; partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko -Vanago bei kitų partizanų asmeniniai ir jų veiklą vardan Lietuvos laisvės liudijantys daiktai. Yra kryželis, kuriuo šioje sodyboje buvo laiminamas Adolfas Ramanauskas–Vanagas prieš santuoką Nedzingės bažnyčioje su Birute Mažeikaite. Taip pat Merkyje rasta žuvusio partizano krauju sulaistyta maldaknygė. Visa tai – itin vertinga istorinė medžiaga, kuri turi būti išsaugota ateities kartoms. „Rūsyje įrengta kamera, primenanti KGB kalėjimo rūsį, kur buvo kankinamas ir tardomas mano tėtis, kiti partizanai“, – pasakoja A. Jakavonytė. Muziejaus rūsio patalpoje lankytojas išgirsta autentišką sodybos šeimininko Juozo Jakavonio-Tigro pasakojimą iš gausios vaizdo medžiagos apie pasipriešinimą ir tremtį. 

 

Renginio organizatorių informacija ir nuotraukos


 


 


 

Istorinės atminties organizacijų

simpoziumas Raudondvario pilyje

 

2025 m. gegužės 11 d. Raudondvario dvaro pilyje (Kauno r.) įvyko simpoziumas „LDK kilmingųjų ir jų palikuonių indėlis į Lietuvos mokslą“.

Renginį organizavo istorinę atmintį puoselėjančios organizacijos, vienas iš renginio iniciatorių – Šv. Adalberto – LDK riterių ordinas, simpoziumą dedikavo  Šv. Adalberto (~956-997) žūties metinėms  paminėti.

Renginyje dalyvavo ir mokslinę simpoziumo dalį pristatė asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas (LBKS)  nariai.

Sveikinimo žodį gausiai susirinkusiems dalyviams tarė VšĮ Raudondvario dvaras direktorė Snieguolė Navickienė, kuriai VšĮ LDK atminties rūmai vadovas Danielius Vervečka įteikė atminimo medalį.

LBKS ir Kauno apskrities bajorų draugijos vadovė Kristina Giedraitienė simpoziumo dalyviams ir svečiams paskelbė ir perdavė asmeninius sveikinimus nuo kunigaikščio Michal Greiham Dowmont Giedroyc (Didžioji Britanija) ir George Philip Nicholas Windsor, Earl of St Andrews -  Didžiosios Britanijos Karališkosios šeimos atstovo, Kento hercogo Edwardo (His Royal Highness The Duke of Kent) vyriausiojo sūnaus ir Kento kunigaikštystės įpėdinio, Didžiosios Britanijos Karaliaus Karolio III (HM King Charles III) antros eilės pusbrolio.

Simpoziume pranešimus skaitė:

„Abiejų Tautų Respublikos karybos teorijos ir fortifikacijos moksliniai aspektai“ - prof. dr. Valdas Rakutis – karo istorikas, Lietuvos Respublikos seimo narys.

„Kazimieras Semenavičius ir jo XVII a. sukurta daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos teorija“ prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius – KTU Mechatronikos instituto direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys-akademikas (1991); Švedijos karališkosios inžinerinių mokslų akademijos užsienio narys (2010)). Kazimiero Semenavičiaus premijos laureatas (2012), dviejų Nacionalinių mokslo premijų laureatas.

„Rektorius kunigas Martynas Počobutas-Odlianickis ir jo astronominiai stebėjimai - dr. Justas Zdanavičius, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotojas.

„Grafai Antanas ir Julijonas Gravrogkai: tarpukario Lietuvos mokslo sistemos kūrėjai”- habil. dr. prof. Arvydas Palevičius (Kauno technologijos universitetas),  LBKS, KABD narys, Legitimacijų komisijos pirmininkas.

„Įveikusi mokslo viršukalnes: Prof. Vyda Kęsgailaitė Ragulskienė“ - habil. dr. Algimantas Bubulis, Mechatronikos instituto (Kauno technologijos universitetas) vyriausiasis mokslo darbuotojas, daugiau nei 60 išradimų autorius, Europos ir JAV išradimų patentų bendraautorius.

Šventinėje aplinkoje visuomeninių organizacijų nariams už aktyvią veiklą ir indėlį į LDK istorijos bei kultūros paveldo puoselėjimą įteikti 1831metų sukilimo karžygės kapitonės, grafaitės Emilijos Platerytės vardo garbės apdovanojimai“.

2014 m. Koalicinę bendradarbiavimo deklaraciją pasirašiusių organizacijų sprendimu ir tęsiant ženklų, skirtų pagerbti XVIII – XIX a. kovotojų prieš okupantus atminimą, 2025 m. buvo sukurtas tęstinis apdovanojimas, kuris skirtas 1831-1832 m. sukilimo dalyviams atminti. 2017 m. įsteigtas apdovanojimas buvo skirtas pagerbti 1794 m. sukilimo vado generolo Tado Kosciuškos atminimą.

Šventinio vakaro metu renginio dalyviai aptarė simpoziumo tematiką, dalijosi įspūdžiais, numatė tolimesnio bendradarbiavimo, veiklos kryptis.

 

LBKS, KABD informacija 

 
 
 


 
 

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovybės susitikimas

su Didžiosios Britanijos kilmingųjų šeimų atstovais

 

2025 m. gegužės 9 d. Kaune įvyko Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovės Kristinos Giedraitienės ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovo Artūro Giedraičio susitikimas su kilmingųjų šeimų atstovais, svečiais iš Didžiosios Britanijos – kunigaikščiu Mykolu Greihamu Daumantu Giedraičiu (Michal Graham Dowmont Giedroyc), kunigaikštiene Dorothee Giedroyc, Didžiosios Britanijos Karališkosios šeimos atstovu George Windsor – Earl of St Andrews.

Įsimintino ir reikšmingo susitikimo metu garbingiems svečiams buvo pristatyta kilmingųjų šeimų palikuonių tęsiama istorinės atminties išsaugojimo veikla Lietuvoje, pasidalinta kasmetiniais ir numatomais renginiais, diskutuota apie Lietuvos istoriją, atminties išsaugojimo svarbą šiuo iššūkių kupinu laikotarpiu.

Svečiai domėjosi naujausiais asociacijų Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija leidiniais. Garbiems svečiams buvo įteikti monografijos „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai“, žurnalo „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 4, 2024 m.“ egzemplioriai.

Buvo aptartos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės, išsaugant ir puoselėjant Lietuvos istorijai reikšmingų istorinių įvykių atmintį.

 

KABD, LBKS informacija


Iš kairės: George Windsor – Earl of St Andrews; kunigaikštienė Dorothee Giedroyc; kunigaikštis
Michal Graham Dowmont Giedroyc; Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis.


Iš kairės: Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė;
kunigaikštis Michal Graham Dowmont Giedroyc; George Windsor – Earl of St Andrews.

Iš kairės: Kunigaikštis Michal Graham Dowmont Giedroyc; Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas
Artūras Giedraitis; Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė

Iš kairės: George Windsor – Earl of St Andrews; Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė;
 kunigaikštis Michal Graham Dowmont Giedroyc; Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis.

 

 


Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo

600 metų Jubiliejaus minėjimas Lietuvoje

                     

2025 m. gegužės mėnesį vyko renginiai, skirti  paminėti Palaimintojo Mykolo Giedraičio (1425-1485 05 04) gimimo 600-ąsias ir mirties 540-ąsias metines. Iškilmėse dalyvavo ir asociacijų Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, Kauno apskrities bajorų draugija nariai.

Palaimintasis Mykolas Giedraitis – vienos seniausių Lietuvos kilmingųjų giminių, kunigaikščių Giedraičių, atstovas. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Mykolas Giedraitis buvo vienturtis Jurgio ir Marijonos Giedraičių sūnus, gimęs Giedraičiuose arba Videniškiuose, senelio dvare. Mykolas Giedraitis įstojo į atgailos kanauninkų vienuolyną Bistryčioje (dab. Baltarusijos teritorija), Lietuvoje šie vienuoliai buvo vadinami baltaisiais augustinais. Vėliau, Krokuvos universitete baigęs filosofijos mokslus, ten ir liko, bet gyveno itin kukliai ir pamaldžiai, vienas, atskirai nuo kitų vienuolių, mažame kambarėlyje šalia įėjimo į bažnyčią. Mykolas Giedraitis mirė 1485 m. gegužės 4 d., palaidotas Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčioje. Palaimintuoju Mykolą Giedraitį pradėta laikyti dar XVI amžiuje. 2018 m. lapkričio 8 d. Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, kuriuo pripažįstamos Dievo Tarno Mykolo Giedraičio herojiškos dorybės bei patvirtinamas jo kultas nuo neatmenamų laikų.

Minint iškilmingas sukaktis, Lietuvoje įvyko reikšmingi renginiai.

2025 05 04 d. Giedraičiuose (Molėtų r.) iškilmingai sutiktos palaimintojo Mykolo Giedraičio relikvijos. „Simbolinio palaimintojo Mykolo Giedraičio sugrįžimo į Lietuvą“ bėgikai suburti Dariaus Jurgaičio, iš Krokuvos išbėgę balandžio 29 dienos rytą ir įveikę daugiau nei 800 kilometrų, pasiekė Giedraičius, iškilminga eisena keliavo į Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčią. Relikvijos garbinimui išstatytos palaimintojo Mykolo Giedraičio altoriuje.

2025 05 08 d. Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje surengtas kultūros vakaras, skirtas Palaimintojo Mykolo Giedraičio Jubiliejui. Kultūros vakare „Gyvenimas, kuris nesibaigia“ apie Mykolą Giedraitį  pranešimą skaitė dr. Darius Baronas (Lietuvos istorijos institutas). Žodį tarė Kaišiadorių vyskupas ordinaras dr. Jonas Ivanauskas; Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas; kunigaikštis Mykolas Greihamas Daumantas Giedraitis (Michal Graham Dowmont Giedroyc); Kornelija Vytautė Giedraitytė; Alexi Guedroitz; Šventosios karalienės Jadvygos, Kristaus tarnaitės, seserų kongregacijos vienuolė sesuo Anna Sudujko (Lenkija); palaimintojo Mykolo Giedraičio kanonizacijos proceso vicepostulatorė Skaidrūnė Vetcelienė. Muzikavo Vilniaus vokalinis sakralinės muzikos kolektyvas.

2025 05 10 d. Videniškiuose (Molėtų raj.), prieš 400 metų Lietuvos didikų Giedraičių pastatytoje Šv. Lauryno bažnyčioje buvo švenčiama iškilminga Liturgija, skirta Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo 600 metų Jubiliejui paminėti. Liturgiją transliavo Lietuvos televizija.

Mišių liturgijai vadovavo ir homiliją sakė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Dalyvavo – Apaštalinis Nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Georg Gänswein, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, vyskupai ir kunigai iš visų Lietuvos vyskupijų.

Į iškilmes atvyko garbingi svečiai iš užsienio – Lenkijos vyskupų konferencijos atstovas ryšiams su Lietuva Varšuvos-Pragos vyskupas Romuald Kaminski, Palaimintojo Mykolo tarnystės Krokuvoje Šv. Morkaus bažnyčios rektorius kunigas Andrzej Wójcik, Šv. Jadvygos karalienės kongregacijos seserys iš Krokuvos, kurios rūpinasi Palaimintojo Mykolo šventumo sklaida, Giedraičių giminės atstovas kunigaikštis Michal Greiham Dowmont Giedrojc, kunigaikštienė Dorothee Giedroyc, Didžiosios Britanijos Karališkosios šeimos atstovas George Windsor – Earl of St Andrews iš Jungtinės Karalystės. Dalyvavo Lietuvos civilinės valdžios atstovai, daugelio nevyriausybinių istorinės atminties organizacijų, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, Kauno apskrities bajorų draugijos vadovė Kristina Giedraitienė, Šv. Adalberto - LDK - Riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis, LDK Kilmingųjų palikuonių asociacijos nariai, Palaimintojo Mykolo kanonizacijos proceso vicepostulatorė Skaidrūnė Vetcelienė bei gausiai susibūrę maldininkai.

 

Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus, Kaišiadorių vyskupijos kurijos informaciją.

Vytauto Abramausko (Valdovų rūmų muziejaus), Molėtų r. savivaldybės nuotraukos.

  

  

 

 

 

 


 
KABD Tarybos narių posėdis
 
 
2025 m. birželio  9-10 d. įvyko KABD Tarybos narių posėdis. 

Buvo pateikti ir patvirtinti KABD Legitimacijų komisijos posėdžio, įvykusio 2025 m. gegužės 27 d. dokumentai - rekomendacinis protokolas ir pateikti pretendentų į KABD narius, prašymai legitimacijai ir narystei KABD: 14 asmenų Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Bajorystės Pripažinimo Aktui (BPA) gauti ir 4 asmenų jaunojo bajoraičio liudijimui gauti.

Iškilmingas renginys numatomas 2025 m. liepos 26 d. Palėvenės Šv. Domininko  bažnyčioje ir Palėvenės dvaro sodyboje (Kupiškio raj.)

 

KABD informacija

 



 
Monografijos pristatymas KABD narių susirinkime
 
 
2025 m. balandžio 30 d. įvyko KABD narių susirinkimas.
 
Šv. Jurgio Kankinio Konvento vienuolyno patalpose gausiai susirinkę bajorai ir svečiai išgirdo intriguojantį pasakojimą. 
 
Knygos ,,Ambicingos ir įtakingos" bendraautorius p. Eimantas Gudas įtaigiai supažindino su monografijoje atskleistų net 35 moterų - LDK kilmingųjų didikių gyvenimo, veiklos istorijomis, aptarė aprašomojo laikmečio esminius įvykius, istorijos raidą; atsakė į dalyvių klausimus; KABD nariai aktyviai dalyvavo įdomiose diskusijose.
 
Dėkojame gausiai dalyvavusiems KABD nariams, gerbiamam lektoriui p. Eimantui Gudui!
 
KABD informacija
 
   
 


 
 
Diena Pagryžuvio dvaro rūmuose ir parke
 

2025 m. balandžio 5 d. Kauno apskrities bajorų draugijos nariai lankėsi Pagryžuvio dvaro rūmuose, kurie tądien atvėrė duris pirmiesiems  lankytojams, tuo pradedant ekskursijų ciklą visuomenei.

Atvykusius KABD narius, miestelio bendruomenę, svečius pasitiko ir apie dvaro istoriją pasakojo Kristina ir Artūras Giedraičiai.

Dešiniajame Gryžuvos upės krante esanti Pagryžuvio dvarvietė archyviniuose dokumentuose minima nuo XVI amžiaus.

XVIII a. pabaigoje Pagryžuvio dvaras tapo garsios Žemaičių bajorų Pšeciševskių (Przecziszewski, h. Grzymała) giminės valda, kurios savininkai garsėjo švietėjiška veikla, patriotinėmis nuotaikomis, geru išsilavinimu.  Jeronimo Pšeciševskio (1805-1881 m.) užsakymu 1859 m. buvo pastatyti romantinio stiliaus rūmai (turintys ryškių klasicizmo ir baroko sąsajų) pagal garsaus architekto Fulgento Rimgailos projektą.

Jeronimas Pšeciševskis – Raseinių apskrities bajorų vadovas - rėmė 1863 m. sukilėlius, buvo represuotas, ištremtas. 1866 m. Jeronimo ir Celinos Burbaitės Pšeciševskių dukra Celina (1847-1916 m.) ištekėjo už Izidoriaus Romerio (1843-1910 m., h. Laski), kuris 1878 m. išpirko po sukilimo sekvestruotą Pagryžuvio dvarą, vėliau jame gyveno kelios Romerių kartos.

Pirmojo pasaulinio karo metu dvaras stipriai nukentėjo, buvo apgriautas. Po 1922 m. įvykdytos žemės reformos Eugenijui Romeriui (Izidoriaus ir Celinos Pšeciševskytės Romerių sūnui) teko atsisakyti paveldėto Pagryžuvio dvaro, jis persikėlė gyventi į šeimai priklausiusį Tytuvėnų dvarą.

Naujas dvaro rūmų istorijos etapas prasidėjo nuo 1929 m., kada Pagryžuvio dvaro rūmuose veikė Jėzaus Draugijos (Jėzuitų ordino) vienuolynas ir noviciatas (naujokynas). Jėzuitai rūmus atstatė, įrengė koplyčią, kurioje lankėsi apylinkių gyventojai, pritaikė daug tuo metu svarbių techninių naujovių, puoselėjo parką. 1948 m. Jėzuitų noviciato vyresniojo -  tėvo Jono Danylos ((1905 – 2000 m).; nuo 1941 m. Pagryžuvio koplyčios rektoriaus, 1958 – 1989 m. Lietuvos jėzuitų provincijolo) rūpesčiu jėzuitų naujokyno auklėtiniai pasitraukė į Vakarus, kiti – liko Pagryžuvyje (iki šiol šiltai prisimenamas brolis Vladas Alesius, uoliai vykdęs pastoracinį darbą).

Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmų pastate veikė Kelmės apskrities ligoninė, sanatorija, socialinės globos namai. Iki šių dienų išliko autentiški dvaro sodybos pastatai -  dvaro tarnautojų namas, virtuvės-skalbyklos patalpos.

Dvaro teritoriją juosia nuostabaus grožio parkas, XIX a. viduryje įkurtas pagal rūmus sukūrusio architekto Fulgento Rimgailos projektą. Mišraus stiliaus Pagryžuvio parkas išsidėstęs išraiškingoje, gražaus reljefo teritorijoje – banguotame Gryžuvos upelio dešiniajame krante, dviejose terasose: viršutinėje – prie rūmų, ir apatinėje – prie ramaus tvenkinio, ramiai sruvenančio Bliukės upelio. Parke gausu retų medžių, krūmų rūšių, jaukios tujų alėjos, apžvalgos kalvelės.

Dėkojame Kauno bajorams, svečiams apsilankiusiems Pagryžuvio dvare, tikimės dar daug malonių susitikimų!

 
KABD informacija
 
   
  
  
 
 


 

 

 


 


 

Įteikti 2025 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimai

 

2025 m. kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre Kauno apskrities bajorų draugijos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovei Kristinai Giedraitienei buvo įteiktas Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtas apdovanojimas - Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.

Apdovanojimus teikė LR Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė, l.e.p. Panevėžio meras Petras Luomanas, sveikinimo žodį tarė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos narė Vitalija Vasiliauskaitė.

Apdovanojimas buvo įsteigtas 2011 m. LR Seimo valdybos sprendimu, sudaryta kandidatų vertinimo komisija kasmet išrenka 16 medalio laureatų. Iškilmingas medalių įteikimo renginys vyksta kiekvienais metais kovo 30 d., Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861-1943 m.) gimimo dieną, Panevėžyje.

Apdovanojimas skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.

Kaip buvo teigiama laureatų pristatymo metu, 2025 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą apdovanota Kristina Giedraitienė - „gydytoja, savo gyvenimą pašventusi visuomeninei filantropinei veiklai ir labdarai. Kristina Giedraitienė – Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo,  Giedraičių šeimos labdaros ir paramos fondo vadovė, LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos narė, parėmusi garbingą Lietuvos praeitį įamžinančius paminklus ir projektus, daugybę iniciatyvų, skatinančių domėtis giminės genealogija bei ginti Lietuvos valstybę. Ji organizuoja labdaros renginius, asmeninėmis lėšomis remia bažnyčių, paminklų ir atminimo ženklų statymą, Ji naujam gyvenimui prikelia Pagryžuvio dvarą. Giminės ir valstybės istoriją kuria realiais darbais.“

Renginio metu koncertavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai Monika Pleškytė ir Steponas Zonys, skambėjo Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestro „Garsas“ atliekama muzika. Dirigavo Martynas Bražas.

Laureatus pristatė Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris.

 

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informaciją.

Seimo kanceliarijos (autorė Viktorija Chorna) ir Gedimino Kartano nuotraukos.

 

  

 

 

 

 

 


 


 

2025 m. kovo 26 d. įvyko KABD narių susirinkimas.

Susirinkimo metu KABD vadovė Kristina Giedraitienė apžvelgė šių metų renginius, numatoma žurnalo ,,Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai Nr. 5, 2025 m." leidybos aspektus, planuojamas išvykas.

Didelio dalyvių susidomėjimo sulaukė KABD narės Genovaitės Krogertaitės -Aniūnienės paskaita apie sveiką gyvenseną, kineziterapijos pradmenis.

Apžvelgti ir vaizdžiai pakomentuoti bei parodyti kasdieniai mankštos pratimai, kurie yra reikšmingi sveikatai palaikyti. Išgirdome įdomių pavyzdžių ir lektorės pasidalinimo situacijomis apie sveikatos išlaikymą net ir sudėtingais gyvenimo atvejais.

Nuoširdžiai dėkojame Gerb. lektorei p. Genovaitei Krogertaitei - Aniūnienei už suteiktas vertingas sveikos gyvensenos žinias!

KABD informacija

 


 

Gerbiamieji bajorai,

 

Nuoširdžiai sveikiname Kauno apskrities bajorų draugijos narius, kurie 2025 m. 

 sausio, vasario, kovo, balandžio mėn. švenčia iškilias ir garbingas Jubiliejines

sukaktis:

 

Genovaitė Krogertaitė-Aniūnienė H. Grėblys;

Marija Aldona Ivaškevičiūtė Blažienė H. Trąby (Trimitai);

Vladislava Gudanavičiūtė-Bartosevičienė H. Lodzia;

Bronislava Dementeškienė H. Brodzia;

Evaldas Kerbedis H. Naktikovas;

Albinas Kazakevičius H. Kownia;

Aldona Kučinskaitė-Kučinskienė H. Leliwa;

Eglė Maksimovaitė H. Lubicz;

Aurelija Laukytė Vackonienė H. Lubicz.

Tegu Jubiliejiniai metai – o 2025-ieji ir Šventieji Romos katalikų bažnyčios metai

bus Jums viltingi, džiugūs, taikūs, prasmingi!

 

KABD Taryba



 

KABD remiamas Lietuvos moksleivių darbų konkursas

 

2025 m. kovo 14 d. Kauno tautinės kultūros centre (KTKC) įvyko Respublikinio kūrybinio etnografinės kraštotyros vaikų ir mokinių konkurso „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...“, skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, laureatų apdovanojimo šventė.

Konkursu siekiama puoselėti gimtąją kalbą, etninę kultūrą, prisidėti prie tautine savimone pagrįstos istorinės atminties formavimo. Moksleiviai iš visų Lietuvos regionų pateikė ypač išradingai sukurtus filmuotus pasakojimus apie konkursui skirtus eksponatus - senuosius etnografinius buities ir gyvensenos daiktus bei tautodailės kūrinius.

Daugelį metų vykstančio konkurso tikslas – skatinti vaikų ir mokinių, jų šeimos narių, pedagogų iniciatyvumą, kūrybiškumą, aktyvumą, puoselėjant etninės kultūros vertybes. Asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, Kauno apskrities bajorų draugija, kaip ir kasmet, yra tarp konkurso rėmėjų, tad ir šiemet KABD Tarybos narės Gėlė Minkuvienė, Kristina Giedraitienė laureatams įteikė Diplomus, atminimo dovanas.

Pagal konkurso nuostatus, LBKS komisijos sprendimu, 5 laureatų aprašomieji darbai bus publikuoti LBKS žurnale „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai. Nr.5., 2025 m.“.

Šventinėje popietėje buvo nuostabu pamatyti ir išgirsti jaunimo pasakojimus apie šeimų relikvijas; branginamus buities daiktus, tapusius nuostabiomis vertybėmis – tautinį kostiumą, audimo stakles, verpimo ratelį, seną radijo imtuvą, lyginimo laidynę, kavos malūnėlį, senovinį laikrodį ir daugelį kitų!

Plačiau susipažinti galima pagal nuorodą į KTKC puslapį https://ktkc.lt/cat-konkursai/jei-prakalbetu-daug-pasakytu-2025/ , kuriame sukelti dalyvių kūrybiniai darbai. 

KTKC, KABD informacija

  

  

 


 


 

Naujausių laikų istorijoje

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena – tarsi aukuro liepsna,

nušviečianti kasdienybės kelią dabarties kartoms. 

Tai  - mūsų protėvių, tėvų, visų ir kiekvieno Lietuvos piliečio

kovos už Valstybę būsena.

Budėkime, saugokime, kurkime Laisvę!

Branginkime istorijos nutiestą kelią iki 1990-ųjų Kovo 11-osios!

 

KABD Taryba

 



 

2025 m. vasario 27 d. įvyko Kauno apskrities darugijos tradicinis narių susirinkimas.

KABD Tarybos narė p. Gėlė Minkuvienė Draugijos nariams pristatė Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos išlestos monografijos ,,Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai", apžvalgą.

Aptarta leidinio sudarymo iniciatyva, autorių kolektyvas; apžvelgtos Signatarų kilmės, gyvenimo istorijos; sumaniai pateikti apibendrinimai pagal knygoje patalpintą dokumentinę medžiagą. Vyko įdomios diskusijos.

Nuoširdžiai dėkojame gausiai dalyvavusiems KABD nariams.

KABD informacija



 

LBKS leidiniai pristatyti Vilniaus knygų mugėje

 

Vilniuje, Litexpo parodų ir kongresų rūmuose 2025 m. vasario 27 – kovo 2 d. jau 25-ąjį kartą buvo parengta didžiausia Baltijos šalyse knygų mugė. Jos metu vyko naujausių leidinių pristatymai, kultūriniai renginiai, edukacinės programos, susitikimai su autoriais.

Asociacija Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, bendradarbiaujant su Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, šiemet skaitytojus supažindino su tęstinio žurnalo „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai“ leidyba, nuolat gausėjančiu autorių kolektyvu, kasmet su pasirodančiu nauju numeriu skaitytojus sudominančiomis naujomis rubrikomis, straipsnių temomis.

Ypač atkreiptas dėmesys apie jaunųjų autorių darbus – daugiau nei dvidešimtmetį Kauno tautinės kultūros centro inicijuojamų konkursų „Giminės medis“, „Jei prakalbėtų – daug pasakytų...“ žurnale publikuojamais laureatų darbais. Parodos stendą aplankę svečiai gyvai domėjosi žurnalo leidyba, temomis, žurnalai papildė asmenines skaitytojų bibliotekas. Sulaukta daug puikių, nuoširdžių įvertinimų, o taip pat ir susidomėjimo asociacijos Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas veikla, genealoginio pobūdžio kilmingųjų protėvių dokumentų tyrimais ir t.t.

Knygų mugės stende apsilankė J.E. Lietuvos respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, skaitytojai turėjo galimybę susipažinti ir su Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos 2024 m. išleistu antruoju, papildytu monografijos „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarai“ leidimu.

Vilniaus knygų mugės lankytojai turėjo puikią galimybę įsigyti riboto tiražo, jau retu leidiniu tampančią knygą. Parodos stendą aplankę skaitytojai domėjosi Draugijos leidiniu, vyko įdomūs pokalbiai monografijos temomis, domėtasi Signatarų likimais, knygos sudarymo ypatumais, sklaidyti knygos puslapiai ir t.t. Sulaukta ir Signatarų giminių atstovų –  nors nutolusių „giminės medžio“ šakomis, tačiau nuoširdžiai branginančių ir puoselėjančių Valstybės kūrėjų atminimą.

Iki naujų susitikimų!

 

KABD, LBKS informacija

Vilniaus knygų mugės -2025 m. fotoreportažas:

Nuotraukų autoriai - Robertas Dačkus (Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarija); Raimundas Kaminskas (LGGRTC); Valdas Kubilius (Pasaulio lietuvių centras).

Asociacijų LGHD, LBKS leidiniais domisi: Iš kairės – XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai
Alvydas Surblys, Valdas Kubilius, pirmininkėDalia Poškienė,Draugijos Garbės narys  J.E.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Monografiją pristato LGHD,
LBKS vadovė Kristina Giedraitienė.

  

 

 

 

 


 

Valstybės apdovanojimas

 

2025 02 16 d., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną,

Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltojoje salėje įteikti Valstybės apdovanojimai.

Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo Vadei, Kauno apskrities bajorų draugijos vadovei

gydytojai odontologei Kristinai Giedraitienei už  uolų ir sąžiningą darbą,

aktyvią visuomeninę veiklą bei reikšmingus neatlygintinus darbus, puoselėjant istorinį

ir kultūrinį Lietuvos paveldą,  LR Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė Valstybės

apdovanojimą - ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.

 

LR Prezidentūros, KABD informacija

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos. Fotografas Robertas Dačkus.

 

  

 

 

 


 


 

Šventinis Naujametinis labdaros vakaras Kaune

 

2025 m. Vasario 8 d. Kauno Arkivyskupijos Didžiojoje salėje įvyko iškilmingas šventinis Naujametinis labdaros vakaras.

Šventinio labdaros renginio iniciatorė - asociacija „Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas“ (LBKS) yra Nevyriausybinių organizacijų, stiprinančių Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) narė.

2024–2025 metais minima  30 metų sukaktis, atkurtų kilmingųjų palikuonių narius vienijančių organizacijų Lietuvoje, atgavus Nepriklausomybę, taip pat 2014 m. 14 istorinės atminties organizacijų pasirašytos Koalicinės bendradarbiavimo sutarties 10  metų sukaktis.

Renginyje dalyvavo svečiai iš visos Lietuvos - organizacijų – Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos, LDK Atminties rūmų, Šv. Adalberto – LDK riterių ordino, visuomeninių organizacijų nariai, kviestiniai svečiai.

Pagal ilgametę tradicijąitin svarbus šventės akcentas – labdaros misija, tad visos lėšos, kurios buvo šio vakaro metu aukotos, įsigyjant labdaros loterijos bilietus ir gautos iš aukciono buvo skiriamos paramai – Kauno Arkivyskupijos globojamo Senamiesčio vaikų dienos centro reikmėms ir suteikiant paramą traumą patyrusiam jaunuoliui Gabrieliui Pilkauskui, laukiančiam sudėtingos  medicininės pagalbos.

2025-ieji Romos katalikų bažnyčios yra švenčiami kaip Jubiliejiniai, šventieji metai. Už galimybę susirinkti istoriniame Kauno Arkivyskupijos kurijos pastate, kuris yra šimtmečius gyvuojančio Kauno istorinėje vietoje, Nemuno ir Neries santakoje, pačioje Kauno širdyje, šventės dalyvių vardu renginio vedantysis p. Vilius Kaminskas dėkojo J.E. Kauno Arkivyskupui Metropolitui Kęstučiui Kėvalui. Sveikinimo žodį tarė ir J.E. Kauno Arkivyskupo Metropolito Kęstučio Kėvalo sveikinimą perdavė  J.E. Kauno vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas. Šventės eigoje svečius pasveikino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kauno Šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas  kunigas Tomas Žymantas, Kauno Šv. Jurgio Kankinio konvento Diakonas Brolis Saulius Bernardas Belickas.

Šventiniame renginyje dalyvavęs Europos parlamento narys profesorius Liudas Mažylis įteikė itin vertingą dovaną labdaros aukcionui dokumentą su 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataro Kazimiero Bizausko autentišku parašu.

Renginyje dalyvavo Žemaičių bajorų draugijos Vadas p. Vytautas Kasparavičius, Žemaičių bajorų draugijos kanclerė p. Stasė Jokšienė; Kauno apskrities bajorų draugijos narė p. Genovaitė Aniūnienė pasveikino ir pagarbiai įteikė J.E. Kauno vyskupui augziliarui Sauliui Bužauskui ir  LBKS vadei  Kristina Giedraitienei tradicinės duonos.

Šventės dalyviai, svečiai renginio eigoje salės ekrane buvo pakviesti išsamiai susipažinti su istorinėmis akimirkomis, archyviniais kadrais, renginiais, misija, vykdoma  istorinės atminties asociacijų:

  • Svarbių istorinių datų minėjimą (surengtos LDK mūšio prie Polocko 500-ųjų metinių, generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų metinių minėjimo iškilmės); buvo inicijuotas istorinių asmenybių atminimo įprasminimas, įrengiant atminimo lentas, skirtas Vyties kryžiaus kavalieriams, Lietuvos kariuomenės kūrėjams - savanoriams Biržuose, Kudirkos Naumiestyje, ir kt.
  • Suteikta reikšminga parama Šv. Jurgio Kankinio Konvento bažnyčios atkūrimo darbams, įrengti keli vitražai, restauruotas Švč. Trejybės altorius
  • Būtina parama yra prisidedama prie vaikų dienos centro Palemone išlaikymo, globojamo Marijos Krikščionių pagalbos dukterų (seserų saleziečių); remiama bendruomenės „Arka“ namų veikla.
  • Įsijungiama į kariuomenės ir visuomenės pilietinio pasipriešinimo dienų renginius, bendradarbiaujama su Krašto apsaugos ministerijos atstovais; remiamas partizaninės kovos atminimo įamžinimas – buvo  suteikta finansinė parama  Kryžkalnio memorialo pastatymui; Partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago ir Juozo Vitkaus -Kazimieraičio bunkerio atstatymo darbams Varėnos r., Kasčiūnų k. ir kt.
  • Periodiškai yra leidžiami žurnalai istorinės atminties tematika, skatinami ir remiami jaunimo pilietiškumą motyvuojantys renginiai.
  • 2023 m. išleista monografija „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai“ – yra ypač reikšmingas visuomeninių organizacijų  savanorystės darbas – sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, pasiekė skaitytojus, papildė bibliotekų, universitetų fondus keliuose žemynuose. 2024 m. išleistas antrasis knygos leidimas.
  • Monumento, skirto Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms atminti inicijavimas ir pastatymas aukotojų lėšomis Sudarge 2022 m. rugsėjo 30 d. Renginyje dalyvavo LR Seimo nariai, Užsienio diplomatinių atstovybių ambasadoriai, Vilkaviškio vyskupijos hierarchai, Krašto apsaugos ministerijos, Šaulių organizacijų, Savivaldos darbuotojai, Pasienio tarnybų atstovai, jaunieji šauliai, moksleiviai, gausus būrys visuomenės narių. Renginys buvo plačiai nušviestas spaudoje, internetinėje erdvėje, filmavo LRT, reportažą parengė „Panoramos“ žurnalistai.
  • Nuolat bendradarbiaujama su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariais, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos darbuotojais aktualiais istorinės atminties tyrimų, įamžinimo klausimais.

Apdovanojimų ceremonijos metu Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo vadė p. Kristina Giedraitienė įteikė atminimo dovanas Kauno apskrities bajorų draugijos tarybos narėms p. Vilijai Grigalevičienei, p. Gretai Korsakovienei, dr. Gėlei Minkuvienei, p. Liudvikai Markauskienei; KABD narei dailininkei p. Eugenijai Ivaškevičiūtei; LBKS  Panevėžio bajorų draugijos nariui ir tūkstančio filmų autoriui, metraštininkui p. Steponui Kubeckui, Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Legitimacijų Tarybos pirmininkui p. Ignui Railai. Apdovanojimų teikime dalyvavo Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Kanclerę p. Jovitą Antanaitienę;Šv. Adalberto- LDK -Riterių ordino vadovą Maršalą Artūrą Giedraitį;LBKS Panevėžio bajorų draugijos Vadą p. Egidijų Matulevičių;

Kauno apskrities bajorų draugijos Legitimacijų komisijos pirmininką Prof., Habil. dr. Arvydą Palevičių.

Į šventę atvyko ir svečiams įsimintiną koncertą dovanojo  Kauno Muzikinio teatro solistas Martynas Beinaris. Skambėjo kūriniai iš legendinių miuziklų, operečių. Aplodismentų ir ovacijų sulaukė ir jaunieji solistai - Vytauto Didžiojo Universiteto Muzikos akademijos profesorių Audronės Eitmanavičiūtės ir Sabinos Martinaitytės jaunieji dainininkai, klasikinės muzikos atlikėjai, tarptautinių konkursų laureatai: Paulius Katiliavas, Ieva Vaivadaitė, Ugnė Stražnickaitė, Liepa Dabriškaitė, Gabrielė Lekaitė, Mykolas Mikšys, Kristupas Laucius; pianistė Domantė Matulevičiūtė.

Šventės dalyviams buvo pristatytas naujausias lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo leidinys – žurnalas „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai, Nr. 4. 2024 m.“. Vyko nuotaikinga šventinė labdaros loterija – dalyviai džiaugėsi nuostabiais pačių šventės svečių įsteigtais prizais – vertingais meno kūriniais, paveikslais, rankdarbiais, jaunųjų menininkų dovanomis, skanėstais, albumais, antikvariniais leidiniais. Aktyviai dalyvaujant aukcione, buvo gauta reikšmingų lėšų labdaros misijai.

Loterijos eigai šauniai talkino Veliuonos istorinių šokių studijos „Saltare festum“ vadovė p. Irma Svetlauskienė bei jaunosios LBKS narės – p. Marta Ryndė (aukcionui ir loterijai dovanojusi savos kūrybos tapybos darbų) ir p. Kornelija Vytautė Giedraitytė (sukūrusi archyvinių renginių apžvalgą šventės ekrane).

Šventės sklandžia eiga rūpinosi p. Violetos Jašinskienės vadovaujamos įmonės „Saviola“ meistrai, patiekę puikias vaišes.

Dėkojame  visiems  svečiams, atvykusiems iš visos Lietuvos į iškilmingą labdaros renginį! Tegu mūsų darbai bus reikšmingi, kuriant Lietuvos Valstybę!

Iki naujų prasmingų susitikimų!

Kristina Giedraitienė

LBKS Vadė

   

   

 

  

  

 



 

Skaitytojai sutinka naują žurnalo

„Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai. Nr. 4. 2024 m.“ numerį

Kiekvienas Metraščio numeris – tai lyg durys į praeitį, už kurių slypi nesuskaičiuojama gausa paslapčių, išminties ir patirčių. Šįkart kviečiame Jus  kartu įžengti į pasaulį, kur laiko tėkmė lyg gija jungia istoriją nuo pat viduramžių iki mūsų naujausiųjų laikų, modernybės atspindžių.

Dėkojame autorių kolektyvui – nuolatiniams ir naujai prisijungusiems tekstų kūrėjams, pasidalinusiems istorinių įvykių, svarbių atradimų, istorinės atminties įamžinimų akimirkomis. Žurnalo puslapiuose ne tik „keliausime“ lydimi nuostabių fotografijų, bet ir susipažinsime su fotografijos meno Lietuvoje istorine pradžia.

Šį žurnalo numerį papildo naujoji rubrika – „Vienos nuotraukos istorija“, kurioje trumpa akimirka prabyla daugiau nei tūkstantis žodžių.

Jūsų malonaus dėmesio vėl tikisi ir rubrikos „Jaunųjų raštai“ autoriai. Tradiciškai pateikiame Lietuvos moksleivių konkurso „Giminės Medis“ laureatų darbus. Dalinamės jaunųjų autorių perteiktomis unikaliomis istorijomis - tai ne tik jaunosios kartos balsas, bet ir tiltas tarp mūsų ir tų, kurie gyveno šimtmečius prieš mus.

Nuoširdžiai dėkojame mūsų žurnalo rėmėjams, kurių palaikymo dėka šis leidinys tampa tikrove. Jūsų dosnumas – tai dovana kiekvienam skaitytojui, kuris leidinio puslapiuose randa įkvėpimą. Dėkojame ir autorių kolektyvui, kruopščiai puoselėjančiam kiekvieną tekstą, bei Jums, mielieji skaitytojai – Jūsų dėmesys ir meilė istorijai suteikia šiam darbui prasmę.

Malonaus skaitymo!

Kristina Giedraitienė
Žurnalo sudarytoja

Žurnalą leidžia asociacija Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas

Dėl žurnalo įsigijimo teirautis el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.



 


 

Gerbiamieji Bajorai,

Tegu šios Šv. Kalėdos Jūsų namus pripildo jaukumo, širdis – ramybės, o gyvenimą – gausybės džiaugsmingų akimirkų.

Tegu artėjančių Šventųjų 2025-ųjų Metų kelias bus apgaubtas šviesos, tikėjimo ir didingų svajonių išsipildymo.

Jūsų giminės tradicijos testiprina vienybę, 

Šv. Kalėdų stebuklas paliečia kiekvieną širdį!

 

Kristina Giedraitienė

KABD Vadė

 



 KALĖDŲ EGLUTĖS ŠVENTĖ

Pagal gražią, prasmingą tradiciją, kaip ir kasmet, 2024 m.  gruodžio 28 d.  Kauno lėlių teatre - mažojoje salėje įvyko Kalėdinės eglutės šventė.

Atvykę Kauno apskrities bajorų draugijos nariai su vaikais, anūkais išvydo elfų pasaką „Žaisliuko istorija“, taip pat susitiko su Kalėdų seneliu. Šventė suteikė daug džiaugsmo ir patiems mažiausiems, ir jaunimui!

Dėkojame KABD tarybos narei p. Liudvikai Markauskienei už puikiai paruoštą šventę!

KABD informacija

 



 

Konkurso GIMINĖS MEDIS 2024 laureatų pagerbimo šventė

 

2024 m. lapkričio 29 d. Kauno rotušėje įvyko respublikinio projekto „Giminės medis 2024“ baigiamasis renginys.

Šių metų projektas buvo skirtas paminėti Baltijos kelio 35-erių metų sukaktį.

Kauno tautinės kultūros centras projektą „Giminės medis“ rengia jau daugiau nei 20 metų. Projekto tikslas – skatinti vaikus ir jaunimą domėtis savo šeimos, bendruomenės, valstybės praeitimi, saugoti tautos tapatumą, didžiuotis savo šeima ir gimtąja šalimi, lavinti meninius ir kūrybinius gebėjimus.

Projekte dalyvavo per 200 dalyvių! Kūrybinį darbą jie atliko viena iš pasirinktų temų: „Giminės medis“ , „Šeimos relikvija ir fotografija“, „Giminės herbas“, „Šeimos istorija“.

Įvertinus kūrybinių darbų tikslumą, autentiškumą, surinktos informacijos išsamumą, turiningumą, idėjos originalumą ir atlikimo meniškumą, buvo išrinkti konkurso nugalėtojai.

Elektroninėje balsavimo sistemoje daugiausiai palaikymo balsų sulaukus paskelbta  ir „Publikos numylėtinio“ nominacija.

Asociacijos „Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas“, „Kauno apskrities bajorų draugija“ nuo pat konkurso rengimo pradžios tapo konkurso rėmėjais – sudaryta asociacijų narių komisija kasmet išrenka laureatus, įteikia sveikinimo diplomus, atminimo dovanas.

Nuo 2022 m. laureatų darbai apie giminės istoriją, šeimos relikvijas ir kt. publikuojami kasmetiniame „Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo“ žurnale „Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai“. Tai puiki erdvė jauniesiems istorijos tyrėjams, reikšmingas padrąsinimas tęsti šeimos, giminės – o tuo pačiu ir Valstybės istorijos išsaugojimo darbą.

Iškilmingos šventės metu Kauno apskrities bajorų draugijos vadovė Kristina Giedraitienė, Tarybos narės Vilija Grigalevičienė, Jovita Antanaitienė, Gėlė Minkuvienė, Įvaizdžio grupės narės Ieva Kaušinienė, Genovaitė Aniūnienė pasveikino jaunuosius laureatus, įteikė diplomus, atminimo dovanas.

 

KABD informacija

Renginio organizatorių nuotraukos

  

  



 

Paskaita, skirta diplomatų Lozoraičių Metams

 

2024 m. lapkričio 28 d. Vytauto Didžiojo Karo muziejuje Kaune KABD susirinkimo formatu įvyko paskaita, skirta Diplomatų Lozoraičių  Metams.

Specialiai šiam susirinkimui, parengtam KABD bendruomenei ir jų svečiams, atvyko kviestinė lektorė – paskaitos autorė dr. Vilma Bukaitė – LR Užsienio reikalų ministerijos atstovė.

Lietuvos Vyriausybė ir Seimas 2024-uosius yra paskelbusi Diplomatų Lozoraičių metais. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva, 2024 metų bėgyje po Lietuvos muziejus, bibliotekas, mokslo institucijas  keliauja kilnojamoji paroda, skaitomos paskaitos apie diplomatų Lozoraičių dinastiją, vyksta renginiai šia tema.

Paskaitą „Diplomatai Lozoraičiai: nuo laisvės iki vilties ir atgal“ skaitanti istorijos mokslų daktarė Vilma Bukaitė su klausytojais pasidalino naujausiais istorikų atradimais, leidžiančiais artimiau susipažinti su diplomatų Lozoraičių šeima, pradėjusia Lietuvos diplomatinės tarnybos darbą dar 1918 m. ir tapusia vienu iš nepriklausomos Lietuvos simbolių.

Vytauto Didžiojo Karo muziejuje šiuo metu veikiančios  parodos metu sužinojome įdomių faktų apie energingus, charizmatiškus, profesionalius diplomatus Lozoraičius, apie Lozoraičių dinastijos nuveiktus darbus Lietuvai, išgirdome apie diplomatinę kovą egzilyje bei nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę 1990 m.

Su Lozoraičių pavarde susijęs šimtmetis valstybės istorijos. Kelios šios šeimos narių kartos dirbo Lietuvai, rūpinosi jos klestėjimu. Tai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje, Lietuvos diplomatinės tarnybos šefas Stasys Lozoraitis vyresnysis (1898–1983), Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Stasys Lozoraitis jaunesnysis (1924–1994), ir Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino Kazys Lozoraitis (1929–2007). Juos jungė viltis gyventi nepriklausomoje valstybėje, savo darbais prisidėti prie Tėvynės gerovės.

Dėkojame atvykusiems KABD nariams, dalyvavusiems prasmingame susitikime „Villa Lituanica“ Romoje interjero fone...

Kristina Giedraitienė

LBKS, KABD Vadė

(Parengta pagal URM, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus informaciją)

  

  

 



 

Raudonės pilyje - medžioklės tradicijų šventė

 

2024 m. lapkričio 10 d. Raudonės pilyje (Jurbarko raj.) įvyko jau tradicija tapusi Šv. Huberto - medžiotojų globėjo minėjimui skirta šventė, sukvietusi medžiotojus, plačiąją visuomenę, visus, besidominčius istorinėmis tradicijomis.

Šventės metu Lietuvos muzikų sąjunga (LMS) surengė IV Lietuvos medžioklės ragų šaukinių konkursą, pakvietė visos šalies atlikėjus, grojančius medžioklės instrumentais fiurstplesais (vok. Fürst Pless) ir parforshornais (vok. Parforcehorn). Konkurse dalyvavo ne tik patyrę muzikantai, medžioklės ragų ansambliai bet ir jaunieji solistai.

Medžioklės ragai – tai neatsiejama Europos medžioklės kultūros dalis. Jų skambesys ne tik praneša apie medžioklę, bet ir sukuria ypatingą atmosferą, pabrėžia medžioklės tradicijas ir ryšį su gamta. Nors Lietuvoje medžioklės tradicijos taip pat turėjo gilias šaknis, daugelis medžioklės signalų buvo perimti iš kitų šalių, ypač Vokietijos ir Austrijos. Šis konkursas tapo puikia galimybe atgaivinti ir puoselėti medžioklės muzikos tradicijas, supažindinti plačiąją visuomenę.

Šventė prasidėjo medžiotojų eisena, vėliau buvo aukojamas šventosios Mišios už gyvąją gamtą, medžiotojus ir jų šeimas.  Renginio metu vyko įvairios edukacinės veiklos.

Raudonės pilies kieme, kurios aplinka puikiai atliepė istorinį renginio turinį, buvo apdovanojami muzikinio konkurso laureatai. Šventėje dalyvavę Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo (LBKS) nariai išrinko jaunuosius laureatus, jiems buvo įteikti LBKS žurnalo „Lietuvos bajorų Metraštis. Laikas ir likimai“ numeriai, atminimo dovanos.

Pažymėtina, kad XVII ir XVIII amžiuose aukštuomenės ir karališkųjų medžioklių papročiai unitarinėje Lietuvos Lenkijos valstybėje nedaug skyrėsi nuo kitų Europos šalių. Nors kai kurie elito medžioklės ypatumai bei tradicijos XVIII a. pabaigoje, Lietuvai praradus nepriklausomybę, palaipsniui sunyko, šiuo laikotarpiu atgimsta, yra toliau puoselėjamos. 

 

Renginio organizatorių,

LMS, LBKS informacija

   

  



 

Istorinės atminties renginys Pernaravoje

 

2024 m. spalio 26 d. minėtos pedagogės, publicistės, tautosakininkės Jadvygos Teofilės Juškytės-Širšės 155-osios gimimo metinės.

Į literatūrinę - muzikinę popietę Pernaravoje (Kėdainių raj.) skirtą  pedagogės, publicistės, tautosakininkės Jadvygos Teofilės Juškytės-Širšės 155-osios gimimo metinėms paminėti, atvyko gausus būrys kraštiečių, akademinės bendruomenės narių, muziejininkų, istorikų, visuomenės veikėjų.

Pernaravos seniūnijos salėje išsamiai apžvelgta žymiosios kraštietės veikla tautinio atgimimo laikotarpiu, visuomeninės iniciatyvos, ypatinga reikšmė kuriant ir išleidžiant pedagoginę medžiagą moksleiviams, bendradarbiavimą spaudoje. Klausytojai džiugiai sutiko žinią apie šiuo metu rašomą monografiją, skirtą Jadvygos Juškytės-Širšės gyvenimo ir veiklos apžvalgai. Monografijos autorė Loreta Andrulienė.

Kauno apskrities bajorų draugijos bei Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo  vadovė Kristina Giedraitienė renginio metu apžvelgė šių asociacijų veiklą, išsaugant istorinę atmintį, Pernaravos bibliotekai perdavė kasmetinius Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo leidžiamus žurnalus "Lietuvos Bajorų Metraštis. Laikas ir likimai".

Renginio dalyviai turėjo galimybę apžvelgti eksponuojamą parodą „Pernaravos krašto albumai“, sudarytą iš privačių asmenų, muziejų rinkinių.

Jadvyga Teofilė Juškytė (Juškevičiūtė) - lietuvių pedagogė, tautosakininkė, lietuvių tautinio atgimimo veikėja (gimė bajorų šeimoje 1869 m. sausio 1 d. (pagal senąjį kalendorių – 1868 m. gruodžio 20), mirė  1948 m. kovo 16 d. Milvyduose (Kėdainių r.), palaidota Pernaravos kapinėse).

Pradžios mokslus baigė namuose, ją mokė tėvai ir privatūs mokytojai. Vos sulaukusi dvylikos, jau organizavo slaptą mokyklėlę ir joje net 15 metų mokė dažniausiai po dešimt vaikų.

Pirmuosius lietuviškus laikraščius ir žurnalus Jadvyga Juškytė  gavo iš dr. Jono Šliūpo (1861–1944), kuris bendravo su jos tėvais. Šiuos leidinius ji ne tik pati skaitydavo, bet ir platindavo patikimiems žmonėms. Nuo 1895 m. Širšės slapyvardžiu pradėjo bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje. XIX a. pab. tarp artimiausių Povilo Višinskio (1875–1906), Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861–1943) bičiulių buvo ir knygnešė, daraktorė, tautosakininkė, spaudos bendradarbė Jadvyga Teofilė Juškytė. Jos tekstų buvo išspausdinta leidiniuose „Tėvynės sargas“, „Ūkininkas“, „ Varpas“. Spaudoje ji yra paskelbusi grožinės literatūros kūrinėlių, rengdavo spaudai ir mokyklinius vadovėlius. Kartu su P. Višinskiu 1898 m. aplankė sergantį Lietuvos Tautinės giesmės autorių Vincą Kudirką (1858–1899). Yra mokiusi Vlado Pūtvio-Putvinskio (1873–1929) žmoną Emiliją bei jos seseris Gruzdytes. Gyvendama Putvinskių šeimoje, rengdavo publikacijas „Varpui“, platindavo lietuvišką spaudą. 1905 m. J. T. Juškytę grafas Vladimiras Zubovas (1862–1933) pakvietė dirbti mokytoja jo įsteigtose ir išlaikomose mokyklose. Prisidėjo steigiant Žiburėlio draugiją.

Nepriklausomos Lietuvos metais organizavo valsčiaus savivaldybę, įsteigė kooperatyvą, buvo jo vedėja, organizavo šaulių būrį, ilgą laiką buvo jo pirmininkė. 1920–1930 m. dirbo pradžios mokyklos vedėja. Apdovanota LDK Gedimino III laipsnio ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

KABD informacija

Šaltiniai:

Žurnalas „Žemaičių žemė“, prieiga internetu: https://zemaitiuzeme.lt/personalijos/juskyte-jadvyga-teofile/

Visuotinė lietuvių enciklopedija, prieiga internetu: https://www.vle.lt/straipsnis/jadvyga-teofile-juskyte/

Renginio organizatorių nuotraukos

 



 

Draugijos narių susirinkimas

 

Spalio 24 d., ketvirtadienį, 17 val. Šv. Jurgio Kankinio vienuolyno konferencijų salėje įvyko Kauno apskrities bajorų draugijos narių susirinkimas.

 

Atvyko svečias – visuomenininkas p. Vytautas Saltonas, kuris pasidalino mintimis apie kilnią iniciatyvą – jo sumanymu ir lėšomis pagamintą ypatingai menišką, stulbinamos apimties gintarinį rožančių (rožinį).

Šis meno kūrinys, kurį buvo galima pamatyti įspūdingame ąžuoliniame dėkle, buvo sukurtas pagerbti pirmojo  iš LDK kilusio  kardinolo Jurgio Radvilos (1556 – 1600 m.) atminimą.

Idėjos autorius ir mecenatas p. V. Saltonas šį kūrinį lydės kelionėje į Romą, prie kapo-kriptos Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje, kurioje, visai greta centrinio altoriaus, yra palaidotas kardinolas Jurgis Radvila.

Renginio dalyviai išgirdo išsamų pasakojimą apie iniciatyvos sumanymą, kūrybos eigą, tolesnį meno kūrinio likimą ir pagarbų saugojimą vienoje iš Lietuvos bažnyčių ateityje; dalyvavo diskusijoje.

Susirinkimo metu aptarti kiti aktualūs Draugijos veiklos klausimai – žurnalo "Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai, Nr. 4., 2024 m." leidyba, planuojamas Naujųjų Metų labdaros šventės renginys ir kt.

Dėkojame renginio svečiui p. Vytautui Saltonui, susirinkimo temos iniciatorei p. Jovitai Antanaitienei, atvykusiems bajorams!

 

KABD informacija 

 


 


 

 Gerbiamieji bajorai,

Sveikiname KABD narius, 2024 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn.

mininčius garbingas jubiliejines sukaktis!

 

P. Emiliją Giedraitytę, H. Dryja, H. Vanagas;

P. Ireną Daugėlienę Aržanovaitę, H. Zadora;

P. Antaniną Genovaitę Gelžinienę Miodušauskaitę, H. Mikulinsky;

P. Kęstutį Sabą, H. Vanagas;

P. Mantą Počiuipą, H Kosciesza, H. Wolf;

P. Lauryną Bublį, H. Swienczyc,

P. Roką Jurkėną, H. Drzewica.

 

Kilnūs darbai, prasmingos dienos tegu Jus lydi Gyvenimo kelyje!

Nuoširdžiai sveikina Kauno apskrities bajorų draugijos nariai.


 



 

KABD narių susirinkimas 

 

Rugsėjo 25 dieną Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko įdomus renginys -  pokalbis „Apie Kauno pavieto bajoriją XVII amžiuje“ - KABD narių susirinkimo formatu.

Pokalbį-diskusiją inicijavo Vytauto Didžiojo Universiteto mokslininkai; renginys buvo skirtas LDK didikų Pacų giminei atminti, kitoms istorinėms asmenybėms, garsinusioms LDK, karo žygių dalyviams ir kt.

Didelio žiūrovų ir KABD narių susidomėjimo sulaukė diskusija apie Kauno bajorų gyvenimą, veiklos aspektus XVI - XIX a. 

Renginyje dalyvavo VDU mokslininkai - dr. Ričardas Jaramičius, prof. Irena Buckley, VDU studentų kūrybinė grupė „Declamationes“. Laikmečius, nutolusius keliais šimtmečiais sujungė meninė programos dalis - praeities vaizdus su šiandiena sujungęs filmas.

 

KABD informacija

 



 

Gerbiamieji bajorai,

 

      Maloniai informuojame, kad rugsėjo 9 – spalio 5 d. vyksta  KABD narės dailininkės p. Eugenijos Ivaškevičiūtės tapybos darbų paroda. Kūrinius apžvelgti galima Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Dainavos padalinyje Kaune, Savanorių pr. 377.

Parodą aplankyti galima bibliotekos darbo metu – I-V 9 – 19 val., VI – 9 – 15 val.

Maloniai kviečiame!

Plačiau:

https://www.kaunas.mvb.lt/eugenijos-ivaskeviciutes-tapybos-darbu-paroda-apzvalga

 

KABD informacija


 



 

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo nariai dalyvavo

iškilmingame renginyje Renavo dvare

 

 

2024 m. rugsėjo 14 d.  Renavo dvare (Mažeikių r.), vyko iškilmingas Žemaičių Bajorų Draugijos  inauguracinis renginys, kuriame dalyvavo virš 100 Lietuvos Valstybės ir savo protėvių bei giminės istoriją puoselėjančių kilmingųjų, svečių.

Prieš šventę visi dalyviai rinkosi Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčioje, kur Šv. Mišias už protėvius aukojo kunigas Dainoras Židackas; Varnių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas, Jo Prakilnybė Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas; Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas, LBKS kapelionas dr. Saulius Paulius Bytautas OFM.

Šventė Renavo dvare prasidėjo iškilmingu Žemaičių bajorų draugijos vėliavos įnešimu ir Žemaičių himno giedojimu. Buvo pristatyta nauja pareigybė - Žemaičių bajorų draugijos kapelionas. Šias pareigas eis Jo Prakilnybė Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, kuriam dekretą ir kapeliono kryžių įteikė LDK atminties rūmų vadovas p. Danielius Vervečka bei LDK ponų tarybos kancleris p. Artūras Giedraitis.  Iškilmingą priesaiką davė naujieji ŽBD nariai, kuriems bajorystės pripažinimo aktus įteikė ŽBD Vadas p. Stasys Kasparavičius, ŽBD Kanclerė p. Stasė Jokšienė, ŽBD legitimacijos komisijos pirmininkas p. Zigmantas Goštautas.

Žemaičių bajorų draugijos Garbės bajoro nominacijos įteikta ilgametei ŽBD kanclerei p. Stasei Jokšienei.

Sveikinimo kalbose buvo pažymėta, kad prieš 10 metų, 2014 04 26 d., Kauno pilyje, keturiolika Lietuvoje veikiančių kilmingųjų palikuonių asociacijų paskelbė koalicinę bendradarbiavimo Deklaraciją. Buvo numatytas ir dešimtmetį sėkmingai vyksta bendras darbas genealogijos, heraldikos, humanitarinio mokslo, švietimo srityse; istorinių sukakčių minėjimo; paminklinių objektų statybų įgyvendinimas; kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo iniciatyvos; mokslinių konferencijų, labdaros renginių, istorinės atminties sklaidos visuomenei  darbai.

Lietuvos archyvų tarybos narė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė p. Kristina Giedraitienė sveikinimo kalboje pabrėžė, kad pirmoji bajorų palikuonis vienijanti organizacija po Nepriklausomybės atstatymo įkurta prieš 30 metų Kaune ir įteikė ta proga išleistus vardinius apdovanojimus ŽBD vadui p. Stasiui Kasparavičiui, ŽBD kanclerei p. Stasei Jokšienei ir LDK atminties rūmų vadovui p. Danieliui Vervečkai, o Žemaičių bajorų draugijos bibliotekai ir Renavo dvaro direktorei p. Renatai Vindašienei padovanojo Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos 2024 m. išleistą knygą „Signatarų genealogijos : 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.

Iškilmingo renginio vedančioji p. Raimonda Kasparavičiūtė muzikiniu akcentu dėkojo šventės dalyviams, kvietė bendriems kilniems darbams istorinės atminties išsaugojimo veiklose.

 

KABD, LBKS informacija

 

  



 

Kilmingųjų Giedraičių atminimą pagerbiant

 

2024 09 07 Videniškiuose, prieš 400 metų Lietuvos didikų Giedraičių pastatytoje Šv. Lauryno bažnyčioje, kunigaikščių Giedraičių kriptoje,  šalia 21 kartos kunigaikščio Mykolo Jono Henriko Giedraičio amžinojo poilsio atgulė žmonos Rozmari Virginijos Anos Giedraitienės (1937 – 2024) palaikai.

Šv. Mišias už velionę aukojo JE Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Molėtų dekanato dekanas ir Videniškių klebonas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, kunigas Arūnas Mitkevičius, kunigai iš Londono Shaun Middleton (St Mary‘s, Cadogan St., London) ir John Moffatt SJ (Londono Jesuit Centre).  Laidojimo ceremonijoje dalyvavo velionės vaikai, anūkai,  giminaičiai, atvykę iš Anglijos, Ukrainos, Italijos, Lietuvos, Molėtų rajono savivaldybės, LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, kitų visuomeninių organizacijų atstovai.

Rosemary Virginia Anna Cumpston 1958 m. Londone susituokė su Lietuvai nusipelniusios kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonimi, Mykolu Jonu Henriku Giedraičiu (Michał Jan Henryk Giedroyc). Susilaukė sūnaus – Michał Graham Dowmont Giedroyc’io (g. 1959) ir trijų dukterų – Anna Catherine Astrid Louisse (g. 1960), Mary-Rose Helen (g. 1963) ir Melanie Clare Sophie (g. 1968). Nuo 1979 m. visa šeima nuolat gyveno Oksforde. 

Aviacijos inžinierius,  Oksfordo universiteto magistras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalierius, Molėtų rajono savivaldybės garbės pilietis,  ankstyvosios Lietuvos christianizacijos (XIII–XIV a.) bei kunigaikščių Giedraičių giminės istorijos tyrinėtojas, knygos Ant kraterio krašto: vienos šeimos kelionės epas per karo meto Rusiją“ autorius didelis Lietuvos bičiulis ir mecenatas Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis (1929-2017) jautė stiprų emocinį ryšį su protėvių Tėvyne bei giminės lizdu – Giedraičių bei Videniškių kraštu.  

Rosemary ir Mykolo paramos ir globos dėka gausus būrys Lietuvos mokslininkų XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo pakviesti į Oksfordą ir galėjo stažuotis šiame unikaliame universitetiniame centre, šeimos paaukotų lėšų dėka buvo restauruotos Videniškių Atgailos regulinių kanauninkų vienuolyno freskos, paramos sulaukė taip pat Vyskupo Merkelio Giedraičio bei kanauninko Mikalojaus Daukšos paminklų Varniuose statybos, Videniškių vienuolyno ir Baltadvario pilies restauracija, archeologiniai tyrimai Baltadvaryje. Šeima dovanojo nemažai knygų anglų kalba Giedraičių vidurinei mokyklai, o 2008 m. per tūkstantį knygų iš šeimos  bibliotekos atkeliavo į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką.

Visa šeima rūpinosi Palaimintojo Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla (2018-ųjų lapkričio 7 dieną Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, pripažindamas Dievo tarno Mykolo  Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo kultą, gyvavusį nuo neatmenamų laikų bei paskelbdamas Mykolą Giedraitį Palaimintuoju). 2025 metais bus švenčiamas šio Lietuvai brangaus asmens – Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo 600 metų Jubiliejus. Pagrindinę iškilmę švęsti numatoma 2025 metų gegužės 4 dieną Videniškių parapijos bažnyčioje, kur įrengtas Palaimintojo Mykolo Giedraičio garbei altorius ir išstatyta pagerbimui relikvija.

Arėjant Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo Jubiliejui, Kaišiadorių vyskupija atvėrė naują internetinę svetainę, skirtą Palaimintajam -  https://mykolasgiedraitis.lt/

 

Parengė Kristina Giedraitienė

KABD, LBKS informacija

  

 

 



 

P. Vitolis Sekliuckis – tarptautinio fotografijos konkurso laureatas

 

KABD narys p. Vitolis Sekliuckis daugelį metų dalyvauja tarptautiniuose fotografijos konkursuose, parodose. 

Paskelbti 2024 m. Paryžiuje organizuojamo pasaulinio foto konkurso PX3_24 nugalėtojai. Nuotraukas prizininkes galima pasižiūrėti pagal nuorodą:

https://px3.fr/winners/px3/2024/

Šiemet p. Vitolio Sekliuckio konkursinės nuotraukos laimėjo du diplomus (Honorable Mention).

1. Nuotraukų serija „Laiko žymės“ („Time stamps“), pelnė diplomą kategorijoje Vaizduojamasis menas / Abstrakcijos (Fine Art / Abstract). Norint jas pasižiūrėti, reiktų įvesti nuorodą:

https://px3.fr/winners/hm/2024/1-115343-24/

2. Nuotraukų serija “Gamtos ir žmogaus pastatyti bokštai” (“Towers built by nature and man”), buvo pažymėta kategorijoje  Architektūra / Kitokia Architektura (Architecture / Others Architecture). Ji pasiekiama su nuoroda:

https://px3.fr/winners/hm/2024/1-115383-24/

 

Nuoširdžiai sveikiname! Linkime kuo geriausios kūrybinės sėkmės!

KABD informacija


 


Bajorų tradicijos - vasaros renginiuose

 

2024 m. liepos 28 d. įvyko iškilmingas Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo renginys - Bajorystės Pripažinimo Aktų įteikimo iškilmės Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje.

Šv. Mišias už visų kartų bajorų gimines aukojo Šv. Domininko bažnyčios klebonas teol. m dr. kunigas Rimantas Gudelis. Apie Šv. Domininko bažnyčios istoriją šimtmečių tėkmėje pasakojo Šv. Domininko bažnyčios pastoracinės tarybos narė Aldona Ramanauskienė.

Susirinkusius šventės dalyvius pasveikino LBKS Panevėžio krašto bajorų vadas Egidijus Matulevičius, LBKS kanclerė Jovita Antanaitienė, LBKS Legitimacijų Tarybos pirmininkas Ignas Raila, Kauno apskrities bajorų draugijos Legitimacijų komisijos pirmininkas prof. Arvydas Palevičius.

Iškilmingai buvo teikiami Bajorystės pripažinimo aktai naujiems nariams. Palėvenės bažnyčios choristai ir visi Šv. Mišių dalyviai sugiedojo Lietuvos himną - V. Kudirkos Tautišką giesmę; nuaidėjo bajorų priesaikos žodžiai.

Po aktų teikimo LBKS Panevėžio krašto bajorai pakvietė visus bajorus ir svečius iš įvairiausių Lietuvos miestų į 30-mečio šventę - kelionę istoriniu „Siauruku“ - Panevėžio siauruoju geležinkeliu.

Surdegio stotyje visus pasitiko lengvas lietus, tačiau puikios nuotaikos nesutrikdė! Čia visų laukė „Švenčių kalvės“ pristatyta edukacinė programa apie dvariškas pareigas ir manieras, aristokratiški lauko žaidimai, dvariškai paruoštos iškylos vaišės. Skambėjo muzika, vyko malonūs pokalbiai.

Dėkojame visiems bajorams, tęsiantiems jau kelių dešimtmečių bajoriškas tradicijas, naujai atkurtas prieš 30 metų!

 

KABD, LBKS  informacija


 



 

 Valstybės dieną -

Kauno miesto savivaldybės apdovanojimų teikimas

 

2024 m. liepos 6 dieną, minint Lietuvos Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) šventę, iškilmingo renginio metu Kauno pilies amfiteatre įteikti Kauno m. merijos apdovanojimai kauniečiams - garsinantiems Kauno miesto vardą.

Šventės metu LBKS ir KABD vadovei Kristinai Giedraitienei buvo įteiktas III laipsnio Santakos Garbės Ženklas - už nuopelnus kultūros srityje, neatlygintiną paramą istoriniams objektams išsaugoti ir aktyvią visuomeninę veiklą.

 

KABD informacija

 

 

 

 



 

Bajorų paveldo atminties organizacijų atkūrimui – 30 metų!

 

2024-aisiais metais Lietuvos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinio Kilmingųjų paveldo puoselėjimo asociacijų atkūrimui sukanka 30 metų.

Per keletą dešimtmečių bajorų palikuonis vienijančios organizacijos pasiekė reikšmingų darbų, išsaugant ir ateities kartoms perduodant kilmingųjų giminių indėlį įvairiais Lietuvos Valstybės kūrimosi laikotarpiais.

Sukurta istorinės atminties ženklų, paminklinių kompozicijų; inicijuoti atmintinų istorinių datų minėjimo renginiai; vyksta tęstinių šiomis temomis publicistikos leidinių leidyba ir t.t.

Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimas šiuos metus savo veikla pasitinka ir skiria reikšmingai sukakčiai atminti.

2024 m. birželio 15 d. įvyko vienas iš šventinių renginių – visos Lietuvos bajorų palikuonis pakvietusi šventė – kelionė įstabioje, istorijos kupinoje Kuršių Nerijoje.

Renginio iniciatoriai - LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos nariai svetingai pasitiko svečius Klaipėdos uoste, pakvietė į kelionę laivu Kuršių mariomis, aplankant Juodkrantės istorinės architektūros paveldą; pasigrožint Kopų didingumu...

Gido pasakojimai apie šio savito, išbandymų ir klestėjimo laikų patyrusį kraštą bėgant šimtmečiams; apie istorines asmenybes, kūrusias, garsinusias, išsaugojusias šį unikalų - pasaulio paveldui reikšmingą žemės kraštą – įtaigiai nuspalvino ir įdomiais faktais papildė prasmingą dieną.

Šventės metu LBKS Vadė Kristina Giedraitienė už reikšmingą veiklą, puoselėjant istorinį Lietuvos paveldą,  įteikė atminimo ženklus - 

LBKS ir Kauno apskrities bajorų draugijos Kanclerei Jovitai Antanaitienei,

LBKS Klaipėdos krašto bajorų draugijos Vadui Antanui Sirtautui ir Klaipėdos krašto bajorams;

LBKS Panevėžio apskrities skyriaus Vadui Egidijui Matulevičiui ir Panevėžio krašto bajorams.

 

      Tegu didinga protėvių dvasia lydi kilnius mūsų darbus Lietuvos Valstybei!

 

LBKS, KABD informacija

 

   

  

  

 

 


 


 

 Gerbiamieji bajorai,

 

Nuoširdžiai sveikiname KABD bendruomenės narius,

2024 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn.

sutinkančius garbingas Jubiliejines šventes!

 

P. Nijolę Derbutaitę - Valiūnienę (H. Dryja);

P. Viliją Vasiliauskaitę - Grigalevičienę (H. Karpis) - KABD Tarybos narę;

P. Gertrūdą Jazdauskaitę - Česnovienę (H. Dombrova);

P. Aliną Maksimovaitę (H. Lubicz);

P. Vaidą Želnytę - Zvicevičienę (H. Vanagas);

P. Dainių Zvicevičių (H. Vanagas);

P. Šarūną Konkulevičių (H. Pravda);

P. Alfonsą Slavinską (H. Leliwa);

P. Emilijų Lukošių (H. Zadora).

 

Iš praeities versmės semkime viltį, kilnumą, gerumą!

Tegu Jūsų dienos bus kupinos santarvės, klestėjimo!

 

 



 

2024 m. gegužės 30 d. įvyko tradicinis KABD narių susirinkimas.

Puikioje erdvėje  - Parko galerijoje Kaune, atvykusių KABD narių ir svečių laukė prasminga popietė. 

KABD vadovė Kristina Giedraitienė aptarė įpusėjusių metų renginius, buvo numatyta tolimesnė veikla, susitikimai; aptarta žurnalo "Lietuvos bajorų metraštis. Laikas ir likimai, Nr. 4, 2024 m." leidybinė eiga, suburtas autorių kolektyvas. 

KABD narė p. Genovaitė Krogertaitė - Aniūnienė pasakojimą apie bajorų Krogertų giminę papildė skaitytais savos kūrybos eilėraščiais, Draugijai dovanojo savos kūrybos poezijos rinktines.

Su dideliu susidomėjimu išklausyta menotyrininkės ir meno istorijos dėstytojos Jurgitos Ilčiukaitės paskaita  iš  meno paskaitų ciklo Parko galerijoje - „Lietuvos meno kolekcijos. Istorija ir šių dienų perspektyvos.“

Paskaitoje buvo apžvelgtos svarbiausios Lietuvos meno kolekcijos, aptarta meno istorija, išgirdome pasakojimą apie svarbiausius kolekcionierius ir jų kolekcijas istorijos amžių tėkmėje.

Diskusijoje aptarta, kodėl kultūros klestėjimui reikalingos kolekcijos; kolekcionierių sąveikos svarba meno rinkai, vertybinių nuostatų perdavimo jaunimui, kūrybinio ir paveldo išsaugojimo pasaulėvokos formavimo būtinybės aspektai ir kt.

Galerijoje susipažinta su eksponuojamomis parodomis.

Dėkojame atvykusiems popietės dalyviams, iki kitų mielų susitikimų!

 

KABD informacija

  

  


 


 

Koalicinės bendradarbiavimo Deklaracijos

10 metų sukakties minėjimas Kaune

 

2024 m. balandžio 27 d. Kaune, Šv. Jurgio kankinio Konvento bažnyčioje ir vienuolyno erdvėse iškilmingai paminėtos istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų 2014 m. balandžio 26 d. pasirašytos koalicinės bendradarbiavimo Deklaracijos 10-osios metinės.

Tuo metu keturiolika organizacijų, pripažįstant esamą bendrumą, numatomą veiklą, puoselėjant Lietuvos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kultūros paveldo palikimą, paskelbė Lietuvos kilmingųjų ir jų palikuonių asociacijų bendradarbiavimo Deklaraciją.

Buvo numatytas ir dešimtmetį sėkmingai vyko bendras darbas genealogijos, heraldikos, humanitarinio mokslo, švietimo srityse; istorinių sukakčių minėjimo, atmintinų paminklinių objektų statybų įgyvendinimas; kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo iniciatyvos; mokslinių konferencijų, labdaros renginių, istorinės atminties sklaidos visuomenei  darbai. 

Iškilmingo renginio metu šventės dalyvius sveikino Šv. Jurgio Kankinio Konvento gvardijonas kunigas Tomas Žymantas; Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė; Šv. Adalberto-LDK riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis; Asociacijos LDK Atminties rūmai vadovas Danielius Vervečka;  Kauno ukrainiečių asociacijos Stožary vadovas Romanas Boreika ir narė Halyna Kubrak; Europos parlamento narys prof. habil. dr. Liudas Mažylis; Kauno miesto ceremonmeisteris, ilgametis Kauno ir Lietuvos bajorų organizacijų vadas Kęstutis Ignatavičius; Žemaičių bajorų draugijos vadas Stasys Kasparavičius ir kanclerė Stasė JokšienėKauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius.

Visuotinai numatyta tęsti prasmingą bendradarbiavimą, atliepiant Deklaracijos tikslus.

 

LBKS, KABD informacija

   

 

 

 


 


 

Atskleisti Kauno istorijos puslapiai - monografijos "Kryžiuočiai Kaune" sutiktuvės

 

KABD tradicinio susirinkimo balandžio 25 d., vykusio Šv. Jurgio vienuolyno konferencijų salėje metu, svečiavosi istorikas, leidėjas VDU doc. dr. Vytenis Almonaitis, kraštotyrininkė, leidėja, visuomenininkė Junona Almonaitienė.

Susitikimo metu klausytojai supažindinti su naujausia dr. Vytenio Almonaičio monografija - ypatingai įdomaus turinio knyga "Kryžiuočiai Kaune"(išleido VšĮ Keliautojo žinynas, 2023 m.) - apie istorines vokiečių ordino Gotesverderio, Marienverderio, Ritersverderio pilis Nemuno, Nevėžio, Neries upių salose, pusiasaliuose prie Kauno XIV a. antroje pusėje.

Leidėja Junona Almonaitienė apžvelgė seniausius Kauno, kaip miesto vystymosi etapus, seniausius mūrinius statinius menančias  vietas, jų kūrimo laikotarpius.

KABD bendruomenės nariai klausėsi ypač įdomiai, gyvai, įtraukiai pasakojamų įžvalgų  apie autorių atliktus istorinius, archeologinius tyrimus, dar laukiančius atradimus, iššūkius. Lengvai buvo galima patirti kelių šimtmečių kasdienybę, o ypač tai  įsimintina mums - kauniečiams!

Renginio svečiai atsakė į susidomėjusių klausytojų klausimus, aptarė ateities planus, dar laukiančius istorinių atradimų perspektyvas, tikslus. 

Dėkojame renginio svečiams - leidėjams Junonai ir Vyteniui Almonaičiams, dėkojame gausiai dalyvavusiems Kauno bajorų bendruomenės nariams!

 

KABD informacija

 

  

  

 



 

Mielieji,

 

Tegu Šv. Velykų sakralumo erdvėje atrasime paguodą, viltį, suraminimą.

Santarvė, Dievo palaima ir paguoda telydi Jus visada!